Turi tikslą ir dirba

Nors šie koronaviruso ir karantino paženklinti metai ūkininkams buvo ir neįprasti, bet tradicinis „Metų ūkio“ konkursas mūsų krašte buvo surengtas. Tik jo eiga buvo kiek kitokia. Atsisakyta apvažiavimo per ūkius, rezultatai buvo skaičiuojami pagal pateiktus pristatymus, vaizdinę medžiagą ir susisiekus su konkurso dalyviais informacinių technologijų pagalba.

Kaip jau rašėme anksčiau, šiemet galimybė varžytis konkurse buvo suteikta besikuriantiems šalia tėvų arba ir perimantiems, tęsiantiems šeimos ūkių tradicijas jauniesiems ūkininkams. Tokių ūkių mūsų krašte – kol kas dauguma. Kodėl rašau kol kas? Ogi dėl to, kad šiandien smulkiųjų ir vidutinių ūkių, tarp kurių didžiąją dalį ir sudaro šeimos ūkiai, savininkams išgyventi ir konkuruoti su stambiaisiais labai sunku. Juo labiau, kad dauguma šeimos ūkių yra mišrūs – juose auginami ne tik javai bei kitos kultūros, bet ir galvijai, laikomos karvės. Taigi ir investicijų reikia daugiau. Tik iš kur jų paimti, jeigu, kaip neseniai „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Budvydis, smulkiems ir vidutiniams, tarp kurių ir jauniesiems ūkininkams priklausantys ūkiai, supaprastintai paramai lėšų vis pritrūkdavo. O ir oficiali statistika rodo, kad iki šiol apie 80 proc. ES ir Valstybės paramos atiteko tik 20 proc. ūkininkų. Ko gero, tai ir prisidėjo prie to, kad, kaip pastebi vienas iš šių metų konkurso dalyvių, Veiverių seniūnijos ūkininkas Andrius Mačys, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyvulininkystės sektoriuje stebimas nuolatinis ūkių stambėjimas. Būtent todėl, Andriaus nuomone, mažiems šeimos ūkiams yra reikalingi ir struktūriniai pokyčiai, ir papildomos investicijos į ūkių modernizavimą. Tik taip ūkiai galės išlikti konkurencingi ir efektyvūs.
Pats Andrius visa galva nėrė į ūkio sūkurį prieš pora metų, baigęs mokslus universitete. Mačių ūkis – mišrus, vidutinio dydžio. Andrius su tėvais, sezono metu dar ir pasitelkdami vieną darbuotoją, dirba apie 100 ha žemės, iš kurios 80 ha yra ariama, o likę 35 ha yra skirti žolynams. Mat ūkyje yra laikoma melžiamų karvių, arti 40 galvijų (jaučių, telyčių, telyčaičių, buliukų).
Iš tėvų perėmęs ūkio vairą imlus naujovėms bei pažangai Andrius daug dėmesio skiria technikos parko atnaujinimui. Pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros programomis pagal priemonę ūkio modernizavimas įsigyta nauja sėjamoji, ruloninių ryšulių presas su vyniojimo funkcija. Tad dabar tvarto sezonu reikiamą pašarų kiekį pasigamina patys ūkyje dirbantys žmonės. Sezono metu paruošiama per 500 rulonų šienainio pašarams ir apie 100 šiaudų rulonų kraikui. Kadangi grūdinių kultūrų sėjama daugiau, nei reikia galvijams, likusi derliaus dalis parduodama.
Žvelgdamas į perspektyvą Andrius akcentuoja darbo našumo, pieno gamybos intensyvumo, gyvulių gerovės ir kaštų mažinimo svarbą.
Beje, Andrius jauniausias tarp konkurso dalyvių praktine ūkininkavimo patirtimi, todėl labai aktyviai dalyvauja įvairiuose seminaruose, lauko dienose, domėdamasis kituose ūkiuose diegiamomis naujovėmis bei sukaupta patirtimi.
Balbieriškio seniūnijos Gerulių kaimo jaunajam ūkininkui Giedriui Mieliauskui pati tikriausia ūkininkavimo mokykla – modernus, didžiausias seniūnijose tėvų ūkis. Prieš penkerius metus nusprendęs savarankiškai ūkininkauti, savo ūkį Giedrius šiandien jau yra išplėtęs iki 85 ha, tarp kurių 30 ha nuosava žemė, likusi nuomojama iš privačių asmenų.
Giedriaus ūkis – taip pat mišrus. Didžioji dalis žemės yra skirta grūdinėms kultūroms, kita – kukurūzams pašarui, pievoms ir ganykloms, nes ūkyje auginama ir apie 60 penimų galvijų.
G. Mieliauskas, kaip, beje, ir kiti konkurso dalyviai, savo darbo neįsivaizduoja be našios technikos. Dalyvaudamas jaunojo ūkininko įsikūrimo programoje jis ūkio technikos kiemą papildė nauju traktoriumi, o pasinaudodamas valdų modernizavimo programa įsigijo grūdų valomąją, mobiliąją grūdų džiovyklę, trąšų barstytuvą, diskinį skutiką.
Ir dar vertinimo komisijos narius nudžiugino tai, kad Giedrius vertina ūkininkų kooperacijos svarbą bei naudą. Jis ūkyje išaugintus grūdus parduoda ūkininkų įkurtam „Vilkaviškio grūdų“ kooperatyvui, yra šio kooperatyvo narys.
Trečiasis konkurso dalyvis Laimis Brazys iš Jiezno seniūnijos Dukurnonių kaimo ūkininkavimo patirties taip pat sėmėsi tėvų ūkyje. Sudalyvavęs jaunojo ūkininko įsikūrimo programoje savo ūkį pradėjo kurti 2015 metais, įsigydamas mėsinių galvijų prieauglio. Nuo 2018-ųjų ūkyje jau laikomos ir mėsinės karvės, auginama mėsinės telyčaitės ir buliukai.
Šiemet L. Brazys deklaravo 49,5 ha pasėlių, tarp kurių 34,15 ha užima javams skirti plotai. Nusprendęs tapti visiškai savarankišku, Laimis persikėlė į šalia tėvų namų nusipirktą sodybą ir joje, kaip sakė Jiezno seniūnijos žemės ūkio specialistė Elena Gudonienė, sėkmingai tvarkosi.
Gražiai tėvų ūkininkavimo tradicijas tęsia ir Šilavoto seniūnijos Klebiškio kaimo ūkininkas Darius Klebauskas. 2012 metais pradėjęs ūkininkauti, jis jau kitais metais parengė projektą smulkaus ūkio modernizavimo programai ir įnešė naujovių ūkyje.
Dirbdamas per 20 ha žemės, Darius augina grūdines kultūras. Puoselėti šeimos ūkį Dariui padeda ir netoliese Pakiauliškio kaime gyvenantis brolis Rimas.
…Nors konkurse dalyvavusių jaunųjų ūkininkų ūkiai kiek ir skiriasi savo apimtimi, pasirinktomis ūkininkavimo kryptimis, bet visus juos vienija bendras bruožas – jie tiki tuo, ką daro. Turi tikslą ir dirba.
Ramutė Šimukauskaitė