Tūkstantmečio mokyklų programa įsibėgėja: ugdymo įstaigų vadovai skundžiasi laiko stoka

specialiuju-2
Lietuva
Freepik.com nuotr.
Irtautė Gutauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Tūkstantmečio mokyklų programoje (TŪM) šiuo metu dalyvaujančios 93 mokyklos pradėjo arba įpusėjo suplanuotų veiklų įgyvendinimą. Vis dėlto, kai kurių mokyklų vadovai nuogąstauja, kad gali pritrūkti laiko visų numatytų darbų atlikimui. Nerimaujančius direktorius ramina TŪM programos vadovė Judita Šarpienė – esant poreikiui, bus galima apsvarstyti laikotarpio pratęsimą.

Kai kurioms mokykloms trūksta laiko

Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė sako, kad šiuo metu mokykla organizuoja profesines diskusijas mokytojams, taip pat su architektais derinamas technologijų pastato projektas. Visgi, pastebi ji, STEAM laboratorijų įrengimas užtrunka, todėl tam gali pritrūkti laiko.

„Kadangi mūsų gimnazijoje yra įgyvendinamas STEAM, kaip dalis TŪM projekto, tai dabar kaip tik su architektais derinamas technologijų pastato projektas, kuris virs STEAM laboratorijomis. Su mokytojais diskutavome tuos dalykus, organizavome profesines diskusijas. Dar mes tik pradedame viską“, – Eltai projekto darbus, įgyvendinamus gimnazijoje, vardino I. Kačinauskienė.

„Laiko vadyba ir laiko trūkumas, nes tikrai nespėjame nei mes, nei tie, iš kurių užsakome. Mes turime laiko iki 2025 metų, bet tokiam dideliam projektui, manau, būtų reikėję daugiau, nes ir infrastruktūra turi būti sukurta, turi būti įveiklinama. Ir kai jau bus ta infrastruktūra, skirta STEAM ugdymui, tai tik už kažkiek laiko galėsi pamatuoti tą rezultatą, kurį mokiniai gaus, dirbdami tose aplinkose“, – pabrėžė direktorė.

Jai antrino Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos direktorius Vytautas Jurėnas. Anot jo, užtrunka ne tik renovacijos, bet ir pirkimai, kuriems reikalinga užpildyti daug dokumentų.

„Per lėtai juda finansavimas ir labai daug darbo su viešaisiais pirkimais, nes kol juos atliekame... Reikia daug dokumentų, daug suderinimų, todėl jie stringa“, – Eltai kalbėjo V. Jurėnas.

„Yra daliniai tik finansavimai, kol neatsiskaitome už vienas veiklas, kurios įvykdytos, gauname kitą dalį. Tai tokios problemos. Bet viską, manau, iki 2025 metų viską atliksime“, – teigė direktorius.

Esant poreikiui bus svarstomas laikotarpio pratęsimas

TŪM programos vadovė J. Šarpienė, reaguodama į mokyklų vadovų nuogąstavimus, patikino, kad nespėjus atlikti suplanuotų darbų, bus apsvarstyta galimybė numatytą laikotarpį pratęsti.

„Kol kas laiko pratęsimų neplanuojame, ir pati programos pabaigos data fiksuota – 2026 metų balandžio pabaiga. Bet stebime savivaldybių progresą ir, esant poreikiui, bandysime tikrai derintis, kad galbūt tas pratęsimas galėtų įvykti“, – Eltai komentavo J. Šarpienė.

Ji pridūrė, kad dėl darbų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo turėtų susiderinti visos institucijos, prisidedančios prie projekto.

„Turime susitarti pirmiausia su Europos Komisija, o tada ir su Švietimo ministerija, Finansų ministerija, Centrine projektų valdymo agentūra. Bet jeigu tik matysime, kad reikia pratęsimo, tai bandysime jį ir susiderinti“, – pažymėjo TŪM programos vadovė.

Dalis lėšų naudojamos infrastruktūrai

Naudojantis TŪM programos lėšomis V. Jurėno vadovaujamoje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje atliktos trijų gamtamokslių kabinetų renovacijos bei įsigytas elektroninis skambutis.

„Šiuo metu savivaldybė tvirtina viešuosius pirkimus – įsigysime baldus gamtamoksliams kabinetams. Taip pat buvo suplanuoti mokymai ir visos dienos mokykla, kad vaikai galėtų ilgiau pabūti mokykloje“, – vardino V. Jurėnas.

Kitose mokyklose TŪM skiriamos lėšos taip pat naudojamos infrastruktūrai gerinti ar kurti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Pavyzdžiui, Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje kelios klasės paverstos sensoriniu kambariu, kuriame vyks dailės terapijos užsiėmimai.

„Kita erdvė – kažkada buvo aktų salė, o dabar tapo multifunkcine vaizdo, kino, garso ir parodų erdve, kurioje vaikai mokysis per naująją mediją paprastų dalykų, disciplinų – matematikos, gamtos mokslų ir kitų“, – Eltai pasakojo direktorės pavaduotoja ugdymui Živilė Sabaliauskaitė.

Prie programos prisijungs dar 177 mokyklos

TŪM šiuo metu dalyvauja 93 mokyklos iš 22 savivaldybių. Joms skirtas daugiau nei 108 mln. eurų, iš kurių mokyklas ir savivaldybes pasiekė apie 28 mln. eurų.

Pirmojo srauto savivaldybės TŪM programoje suplanavusios įgyvendinti 1093 skirtingas veiklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, per šešis programos įgyvendinimo mėnesius beveik pusė šių veiklų pradėtos įgyvendinti arba užbaigtos. Veiklos susijusios su mokyklų aplinkos pritaikymu įtraukiajam ugdymui, darbuotojų pasirengimui dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, kultūrinio ugdymo projektams, STEAM aplinkos kūrimui, mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimo skatinimui.

TŪM programoje pasirengusios dalyvauti dar 177 mokyklos iš 36 Lietuvos savivaldybių. Antrojo srauto savivaldybių pažangos planai suderinti ir su savivaldybėmis pasirašytos preliminarios jungtinės veiklos sutartys praėjusių metų birželį.

TŪM antrojo srauto savivaldybių pažangos planuose suplanuota įgyvendinti apie 3000 veiklų. Preliminarus antrojo TŪM savivaldybių srauto veiklų finansavimas – apie 120 mln. eurų.

„Galutines jungtinės veiklos sutartis ir avansą (iki 30 proc. visos pažangos plano finansavimo sumos) planuojama pasirašyti ir pervesti jau šių metų sausį“, – teigia ministerija.