„Tūkstantmečio“ gimnazijos: valdžia pabrėžia galimybes, opozicija nuogąstauja dėl elitizmo

Naujoji Vyriausybė teigia, kad jos programoje įrašytos „Tūkstantmečio“ gimnazijos gali sukurti daugiau galimybių regionų vaikams. Opozicijos atstovai perspėja, kad potencialą sutelkus grupelėje atskirų mokyklų socialinė atskirtis tik didės. 

„Tūkstantmečio“ gimnazijos Vyriausybės programoje apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų.

Anot programos, šiose mokyklose bus kviečiami dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojantys mokytojai, gabiausi pedagoginių studijų absolventai, bus visa reikalinga šiuolaikinė infrastruktūra, STEAM laboratorijos.

Ministrė: tai būtų galimybė regionų vaikams

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako kad tokios mokyklos nutolusiose savivaldybėse būtų „pokyčių katalizatoriai“, į jas atlikti laboratorinių darbų, dalyvauti neformaliajame ugdyme galėtų atvykti viso regiono vaikai.

„Tūkstantmečio“ gimnazijų programa skirta tam, kad atsirastų rajonuose, kaimuose, nutolusiose savivaldybėse pokyčių katalizatoriai, t. y. mokyklos, kuriose yra visa  reikalinga infrastruktūra tiems patiems laboratoriniams atlikti, neformaliam ugdymui“, – BNS sakė ministrė.

Anot jos, moksleiviams, kurie gyvena nutolusiose savivaldybėse, tokios mokyklos priartintų infrastruktūrą, dabar pasiekiamą tik didmiesčių vaikams. 

Ministrė teigė kol kas negalinti pasakyti, kiek tokių gimnazijų būtų steigiama, kokiuose regionuose. Anot jos, šie dalykai bus apibrėžti dar rengiamame Vyriausybės programos priemonių plane.

„Vyriausybės programa nėra priemonių planas, mes šiuo metu pradedame rengti planą ir sudėliosime detales, kaip tai turėtų atrodyti“, – sakė J. Šiugždinienė.

Opozicija įžvelgia didesnės atskirties grėsmę

Opozicijos atstovai siūlomą „Tūkstantmečio“ gimnazijos koncepciją vertina atsargiai, įžvelgdami dar didesnės socialinės atskirties grėsmę.

Praėjusios kadencijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos vertinimu, „Tūkstantmečio“ gimnazijas norima padaryti elitinėmis, o tai dar labiau padidins atskirtį.

„Gimnazijos provincijose jau yra susikūrusios, o  čia norima sutelkti į gimnaziją pačius geriausius vaikus, pačią geriausią įrangą, kam reikalingas toks elitarizmas?“ – BNS sakė E. Jovaiša.

„Pasauly padaryta daug tyrimų, kad tokios elitarinės mokyklos nepasiteisina, ir taip bus nučiulpti patys gražiausi protai iš visur į vieną gimnaziją, o ne pasidalins normaliai į visas mokyklas, o kur dar sukaupti resursai į tik vieną mokyklą“, – kalbėjo akademikas.

E. Jovaišos teigimu, siekiant ugdymo kokybės visų pirma reikia gerų mokytojų, o jų yra tiek didmiesčių, tiek regionų mokyklose.

„Reikia mokytojus gerus turėti, geras mokytojas ir Vilniuj, ir Telšiuose, ir Panevėžy (yra geras mokytojas). Gero mokytojo pavyzdys labai gerai atsiskleidžia, kai reikia analizuoti šimtukininkų abiturientų pasiekimus. Jūs pažiūrėkite pasiskirstymą, šimtukininkų yra visur. Visur yra gerų mokytojų, vienintelė išeitis yra kelti mokytojų kvalifikaciją ir kelti moksleivių norą mokytis arba, mandrai kalbant, motyvaciją“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Su socialdemokratais į Seimą išrinktą švietimo ekspertė prof. Vilija Targamadzė sako, kad netinkamai realizuota „Tūkstantmečio“ gimnazijų idėja gali padidinti atskirtį.

„Dabar neaišku, kaip steigs tas mokyklas, yra variantas, kad sutelks geriausią potencialią, tada jau kitos mokyklos tokio potencialo neturės ir atsiras elitarizmas ir socialinė atskirtis didės. Bet gali atsirasti investicijos ir parengti specialistai, mokyklos. kurios veiks kaip kokybės centrai, viskas nuo realizavimo priklausys“, – BNS sakė V. Targamadzė.

Ministrė pabrėžia: atrankos į mokyklą nebūtų

Ministrė J. Šiugždinienė tvirtina, jog nuogąstavimai dėl elitizmo nepagrįsti, nes „Tūkstantmečio“ gimnazijos nevykdytų mokinių atrankos, o jos infrastruktūra galėtų naudotis visų regiono mokyklų mokiniai, atvykti klasėmis atlikti laboratorinių darbų.

„Principas yra toks, kad tai nėra mokykla, į kurią būtų vykdoma atranka. „Tūkstantmečio“ gimnazija galėtų tapti jau esanti mokykla, kuri yra rajone, į tą mokyklą galima atvežti klases iš kitų mokyklų. Tai nebus mokykla, kur bus kažkokia atranka ir tėvai varžysis dėl to, kad galėtų leisti savo vaiką, tiesiog rajone atsiras galimybė kiekvienam vaikui atlikti fizikos laboratorinį fizikos laboratorijoje, o ne skaitant iš knygučių“, – teigė J. Šiugždinienė.

„Aš manau, kad yra didelė neteisybė, kad vaikai, kurie gyvena ne didmiesčiuose, tokių galimybių neturi. Man kaip mamai atrodo, kad (regionų šeimoms) tai didelė skriauda, todėl aš noriu, kad vaikas, nebūtinai besimokantis toje gimnazijoje, galėtų su klase atvažiuotu į tą mokyklą, galėtų atvažiuoti į neformalaus ugdymo tam tikrus būrelius“, – kalbėjo konservatorė.

Anot jos, kol kas nėra aišku, kiek tokių mokyklų šalyje galėtų atsirasti, „kuo daugiau, tuo geriau“, o siekiamybė – kad visos šalies gimnazijos būtų „Tūkstantmečio“.

„Mes norėtume, kad visos būtų „Tūkstantmečio“ gimnazijos, bet tai yra ir lėšos, ir kiti dalykai, bet kodėl mes negalime įmesti tiesiog sniego gniūžtės, kad ten atsirastų tokios galimybės. Tiek daug gabių vaikų, bet mes jų tiesiog neatrandam, nes jie neturi tokių sąlygų. Man  labai keista, kai žmonės kalba apie elitizmą, man atrodo, čia kaip tik yra priešingai, šiandien mes nesuteikiame galimybių savo vaikams, kurie gyvena ne didmiesčiuose, įgyti kokybiško išsilavinimo“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Valdančiųjų koalicijos partnerės Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas sako, kad konservatorių pasiūlytos „Tūkstantmečio“ gimnazijos konkretus įgyvendinimo modelis turi būti išsamiai diskutuojamas.

„Iš ministrės tikiuosi, kad ruošdama priemonių planą turės išsamią diskusiją šiuo klusimu, nes veiklos modelis, principai ir finansavimas šitų mokyklų kol kas išsamiai išdėstyti ir nebuvo“, – BNS sakė V. Mitalas.

Naujos kartos mokykla

Vyriausybės programoje teigiama, kad „Tūkstantmečio“ gimnazija yra naujos kartos mokykla. 

„Šios gimnazijos bus skirtos mažinti ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų, siekiant, kad vaikai turėtų visas galimybes gauti kokybišką, šiuolaikinį išsilavinimą“, – sakoma programoje.

Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, numatyta jas stiprinti ir gerinti infrastruktūrą, kur tokių galimybių nėra – steigti naujas.

„Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių rajonuose generatoriais ir katalizatoriais. Šių mokyklų infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis galės pasinaudoti visi rajono mokiniai, o mentorystės centru – aplinkinių mokyklų pedagogai ir mokytojais ketinantys būti studentai“, – rašoma programoje.

BNS