Tūkstančiai sunkiasvorių transporto priemonių kėlėsi į Neringą su apgaule gautais leidimais

Klaipėda

Stopkadras.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

35567

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino sukčiavimo mechanizmą. 17-kai Klaipėdos regiono bendrovių priklausančios sunkiasvorės transporto priemonės, pasinaudodamos nemokamais kelto leidimais, kėlėsi į Neringą. FNTT tyrėjai skaičiuoja, kad žala, padaryta valstybės lėšomis kompensavus už nemokamus leidimus, siekia apie 350 tūkst. eurų. Atliekamus ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai analizavo leidimų, suteikiančių teisę nemokamai keltu persikelti į Neringą, išdavimo ir kontrolės tvarką. Prieš daugiau nei 10 metų Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybės ir perkėlimo paslaugas teikianti akcinė bendrovė susitarė, kad Neringos savivaldybėje registruoti juridiniai asmenys gauti leidimus savo transporto priemonėms keltis keltu gali tuo atveju, jei pateikia dokumentus savivaldybei. Pastaroji sudaro transporto priemonių sąrašus ir perduoda juos perkėlimo paslaugas teikiančiai bendrovei. Šioji išduoda leidimus, suteikiančius Neringos miesto bendrovių transporto priemonėms ir darbuotojams galimybę dvejus metus keltis nemokamai.

Analizuodami leidimų išdavimo tvarką tyrėjai išaiškino, kad leidimų sistemos ir kontrolės mechanizmas veikia neefektyviai. Per pastaruosius metus, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, buvo perkelta apie 4 tūkst. sunkvežimių, kas sudarytų apie 500 šių transporto priemonių pakrautų keltų.

Atliekant tyrimus atskleistas sukčiavimo mechanizmas, kaip gaunami tokie nemokami leidimai naudotis keltais. Įtariama, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys. Remiantis šiomis sutartimis, Neringos bendrovės neva neatlygintinai savo veikloje naudoja ne sau priklausančias transporto priemones. Įtariama, kad Neringos savivaldybei buvo pateikiamos fiktyvios automobilių panaudos sutartys ir prašymai išduoti leidimus transporto priemonėms nemokamai keltis keltu. Šie duomenys buvo perduodami perkėlos paslaugas teikiančiai bendrovei, kuri išduodavo Neringoje registruotoms įmonėms leidimus. Išaiškinta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami statybos ir transporto paslaugas teikiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. Minėtos įmonės veždavo žvyrą ir smėlį privatiems asmenims ir didelėms statybos bendrovėms, kurios Neringoje atlikdavo kelių tiesimo ir krantinių tvarkymo darbus.

Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo būtinybės už vieną transporto priemonės perkėlimą sumokėti 80 eurų. Tarp leidimus gavusių Neringos bendrovių yra vos du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri apgaule gavo leidimus 14-kai transporto priemonių. Taip pat minėtinos kelios prekybos nekilnojamuoju turtu įmonės, kurios turėjo po 2–3 darbuotojus, bet pagal fiktyvias panaudos sutartis neva naudojosi nuo 7 iki 11 sunkvežimių. Įtarimų sukėlė biokuru ir statybos medžiagomis prekiaujanti bendrovė, kurioje dirba tik 1 darbuotojas, tačiau leidimų išduota 20 transporto priemonių.

Ikiteisminiuose tyrimuose skaičiuojama, kad kelerius metus sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui siekia apie 350 tūkst. eurų.

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo tęsia. Tyrimuose bendrovių turtui laikinai pritaikyti apribojimai, kurių bendra suma viršija 1,5 mln. eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt