PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2019 m. Sausio 8 d. 07:46

Trys karaliai. Eglučių nurėdymo šventė

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


66988

To išvysti uteniškiai, ko gero, nesitikėjo. Miesto šventėje gatvėse girdėdavosi galingų motorų gausmas o čia viduržiemy, kai saulė pačiame zenite, iš Kultūros centro kiemo, lydimi policijos ekipažo, išvažiavo keturračių spiečius, kurių keleiviais buvo legendiniai Biblijos personažai, atvykę lankyti nesenai gimusio kūdikėlio ir Angeliukas, vežinas Beatliejaus žvaigždele.


Foto galerija:

5c33b55f36c7d.jpg
5c33b57365d42.jpg
5c33b581199c3.jpg
5c33b59489724.jpg
5c33b5a1d71fd.jpg
5c33b5b1f421b.jpg
5c33b5bf360be.jpg
5c33b5d50822e.jpg
5c33b5eaf3798.jpg
5c33b5f78a458.jpg
5c33b60f1e26a.jpg
5c33b62988595.jpg
5c33b64436023.jpg
5c33b6694339e.jpg
5c33b67dcb9e9.jpg
5c33b6956b28a.jpg
5c33b69d30f5c.jpg

Likę vieni uteniškiai (o jų susirinko tikrai didelis būrys), laiko veltui neleido: šoko ir dainavo su Dalios Magylienės linksmąja „Davila“, liaudiškus šokius trypė grojant „Sietynėlio“ kapelai, vaišinosi šypsena pasaldinta arbata ir maža baronkėle, mažuosius dalyvius kvietė vaikiškų žaidimų sklypelis.

Besidžiaugdamas švente, nejučiomis nuklydau į vaikystę, kai gerokai sutemus, virš stalo šviečiant dešimto numerio žibalinei lempai, į kiemą įskambėdavo Kaušilų kaimo bernų vadeliojamas važelis, pilnas karalių, velniūkščių ir nuolatinės palydovės – giltinės.

Suvirtę į trobą sveikindavo šeimininkus, šposydavo ir linkėdavo visokio gero. O kipšiukas nenurimdavo: risdavosi kūliais ant pasienyje stovinčio ilgo ir plataus uslano, apuostydavo puodus, įskusdavo „grūšią“ ar patampydavo už ausų.

Širdingai prisilinksminus ir prisilinkėjus, motina nemačiom kumštelėdavo tėvui alkūne į šoną: Aik, Juliau, atnešk kų nars“.

Tėvas išeidavo į apytamsę priemenę, ilgokai girdėdavosi skrynios dangčio dunksėjimas ir varstomų šėpos durelių girgždesys, kol nešinas iš vytelių pinta kašele grįždavo atgal.

Nežinau, kas galėjo būti karalių vertomis dovanomis, tačiau persirengėliai ilgai neužtrukdavo, auksuotomis karūnomis kliūdami už žemastakčių durų išgarmėdavo į kiemą, suvirsdavo į varželį, ir žiemos keliuku lėkdavo pas kaimynus, o jei sniego būdavo nedaug –„pa tiesumai“- balta drobule užtiestais laukais.

Keturračiai rokeriai mieste neilgai buvo, vežini garbingais keleiviais Kultūros centro kieme apsuko ratą, Karaliai nuo stogo visiems linkėjo išsvajotų vertybių, tarp žmonių vaikštinėjantis meiliai besišypsantis Angeliukas linkėjo nematerialios laimės.

Šventės kapitonas buvo konkretus paskelbė, kad šiandiena ir yra eglučių nurėdymo šventė, kad žaliaskares galima išnešti į skirtas vietas, iš kur jos dar kartą sugrįš jaukia namų šiluma.

Jau buvo galima eiti namo, bet kaimynai... kur buvę, kur nebuvę, ar specialiai kviesti, ar šiaip pro šalį važiuodami užsuko,- ant scenos instrumentus išsidėstė muzikontai iš Sadūnų kaimo. Linksmybės prasidėjo iš naujo – girdėtos ir nežinomos dainelės, originali J. Janonio „Kalvio“ aranžuotė.

Tačiau jei buvo pradžia – finalas neišvengiamas. Baigėsi ne tik Trijų Karalių šventė,- praėjo tyli šeimos šventė Kalėdos, fejerverkais ir petardomis atgriaudėjo Naujieji Metai, baigiasi kalėdinių skerstuvių šonkauliukai, lašinukai, dešros ir kumpiai.

Po žiemos išvarymo ateinanti intensyvaus pasniko pradžios diena Papelčius pakvies septynias savaites pagyventi prėskiau.