Trumpa bitininkystės istorija: nuo pintų avilių iki bičių-dronų

Vilnius

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

46641

Medžiotos, garbintos, įkurdintos mūsų soduose – štai keli trumpi, tačiau svarbūs fragmentai iš bitininkystės istorijos.

Laukinė laukinio medaus kaina

Prieš daugelį tūkstančių metų žmonės medžiojo ne tik gyvūnus, bet ir bites. Laipiodami po medžius, mūsų protėviai ieškojo bičių lizdaviečių ir ten sunešto medaus. Beje, toks bitininkystės būdas vis dar praktikuojamas kai kuriose aborigenų gentyse Afrikoje, Azijoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje.

Priešistoriniai medžioklinės bitininkystės įrodymai slepiasi Vorų urvuose, Rytų Ispanijoje. Viename urvų piešinyje vaizduojamas medis, žmogus, rankoje laikantis talpą, ir aplink jį skraidantys vabzdžiai, veikiausiai simbolizavę bites. Manoma, kad šiam piešiniui – apie 8 000 metų.

Deja, medžioklinė bitininkystė anuomet nebuvo itin humaniška. Norėdami pasisavinti medų, žmonės sunaikindavo bičių lizdavietę, o kartu ir motinėlę bei jos padėtus kiaušinėlius – būsimąją bičių spiečiaus kartą.

Bites įkurdino šventykloje

340px-cueva-aranasvg.jpg

Vėliau į pagalbą pasitelkti dūmai: jie apsvaigindavo ir nubaidydavo bites, tačiau išsaugodavo joms gyvybę. Taip pat išpopuliarėjo drevinė bitininkystė, t. y. drevė su bitėmis priklausė tam, kuris pirmasis ją rasdavo. Dreves jų savininkai žymėdavo pasirinktais ženklais, o užsinorėję galėdavo parduoti.

Pamažu bites imta jaukinti ir įkurdinti aviliuose, pagamintuose iš tuščiavidurių rąstų, medinių dėžių, šiaudų ir t. t. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai bites laikė degto molio aviliuose. Be to, yra žinoma, kad egiptiečiai bitėms faraono Niuserės saulės šventyklos sienose 2000 m. pr. Kr. įrengė specialias nišas. Taigi, šventykla buvo tarsi vienas milžiniškas avilys.

Senovės graikai bites dažniausiai laikydavo pintuose aviliuose, romėnai – iš vytelių pintuose ir moliu apteptuose aviliuose arba lentiniuose aviliuose. Bitės taip pat buvo laikomos Palestinoje, Arabijoje. Ne per seniausiai Izraelyje rasti 30 senovinių avilių, pagamintų iš šieno ir nedegto molio. Šie aviliai aptikti miesto griuvėsiuose, kuris gyvavo 900 m. pr. Kr.

Svarbios datos ir vardai

Viduramžiais bitininkystės centrais tapo vienuolynai. Iš bičių vaško vienuoliai darė žvakes, o fermentuotą medų naudojo midaus gamyboje.

XVIII ir XIX a. – nepaprastai svarbūs bitininkystės istorijoje. Mokslininkai skelbė vis naujų atradimų apie sudėtingą ir griežtai sustyguotą bičių gyvenimą. Tai padėjo dar geriau pažinti šiuos vabzdžius ir sukurti jiems patogius namus urbanizuotoje aplinkoje.

1789 m. šveicaras F. Huberis sukonstravo 12 rėmų knyginį avilį – šis žmogus yra laikomas vienu iš rėminių avilių pradininkų. 1814 m. ukrainiečių bitininkas P. Prokopovičius sukonstravo triaukštį išardomais rėmais avilį. Beje, vienu metu P. Prokopovičius laikė beveik 3 000 bičių šeimų. 1851 m. amerikietis L. Langstrotas išrado avilį, į kurį rėmeliai įstatomi iš viršaus. 1852 m. vokietis A. Berlepšas panaudojo rėmelius, įstatomus iš šono. Kitas vokietis J. Meringas 1857 m. sukonstravo formą dirbtiniams koriams gaminti. 1865 m. čekas A. Gruška sukonstravo medsukį, kurio konstrukcija mažai kuo skiriasi nuo šiuolaikinių medsukių.

Bitininkystė nuolatos tobulėja, tiesa, atsiranda naujų iššūkių. Dėl žemdirbystėje naudojamų chemikalų, urbanizacijos bičių nuolatos mažėja. Mokslininkai užsimojo sukurti dronų, kurie padėtų bitėms apdulkinti augalus. Mat, išnykus bitėms, neliktų ne tik medaus ir kitų jų produktų, bet ir augalų, kuriuos jos apdulkina, bei tais augalais mintančių gyvūnų.

Etaplius.lt informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt