Triukšmas: ar galima išvengti?

Panevėžys

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

35807

Paskutinį balandžio trečiadienį buvo minima tarptautinė triukšmo suvokimo diena, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento (Panevėžio departamentas) specialistai atkreipia dėmesį į vis didėjančią visuomenės sveikatos grėsmę – triukšmą, galintį sutrikdyti ne tik kokybišką miegą, poilsį, bet ir sukelti nepalankias pasekmes sveikatai: širdies priepuolius, spengimą ausyse, galvos skausmą, sumažėjusį protinį ir fizinį darbingumą.

Triukšmą kelia įvairūs įrenginiai

2017 m. Panevėžio departamentas gavo 67 asmenų prašymus (skundus), iš jų 10 proc. sudarė skundai dėl stacionarių triukšmo šaltinių keliamo akustinio triukšmo.

Praėjusiais metais Kupiškio gyventojai pagrįstai skundėsi dėl UAB „Frusela“ vykdomos veiklos ir naktimis keliamo triukšmo. Atsakingiems asmenims buvo taikyta administracinė nuobauda: skirta piniginė bauda bei pateikti nurodymai imtis triukšmo mažinimo priemonių.

Panevėžio departamentas daugiausiai skundų sulaukia dėl:

• įmonių vėdinimo ir kondicionavimo sistemų keliamo triukšmo;

• triukšmingų sunkiasvorių transporto priemonių, atvežančių prekes į prekybos centrus;

• šiluminių punktų skleidžiamų garsų;

• iš kavinių sklindančio triukšmo;

• autoplovyklų, grūdų džiovinimo įrenginių keliamo triukšmo ir kt.

Kaip sumažinti triukšmo žalingą įtaką sveikatai?

Specialistai pataria imtis prevencinių priemonių, nukreiptų į triukšmo lygio mažinimą:

• tinkamai planuoti įmonių darbo laiką, triukšmą keliančių mašinų bei įrengimų išdėstymą;

• tobulinti technines konstrukcijas;

• naudoti garsą izoliuojančias ir sugeriančias medžiagas;

• prižiūrėti įrenginius ir atlikti jų remontą;

• darbo vietose naudoti klausos apsaugos priemones.

Stacionarių triukšmo šaltinių reglamentavimas

Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamą triukšmą reglamentuoja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo“ ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (HN 33:2011). Minėti teisės aktai, siekiant apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio, fiziniams ir juridiniams asmenims, užtikrina triukšmo prevenciją, kontrolę, stebėsenos (monitoringo) tvarką.

HN 33:2011 netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

Kur kreiptis, kai triukšmą kelia stacionarūs triukšmo šaltiniai?

Informuojame, kad asmenų prašymus, dėl ūkinės komercinės veiklos, kai triukšmą sukelia stacionarūs triukšmo šaltiniai, galima pateikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kalvarijų g. 153, Vilnius, tel. (8 5) 264 9676, el. p. info@nvsc.lt arba atitinkamam jo departamentui pagal apskritį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt