Trečio veršio per vilkus netekę ūkininkai praranda kantrybę

Vilkaviškis

Pajevonietis Juozas Vyšniauskas rodė ant lauko keliuko likusias vilko pėdas. Autorės nuotr.

Dangyra ApanavičienėŠaltinis: Etaplius.lt

135160

Vilkaviškio rajone, Pajevonyje, gyvenantys Vyšniauskai vėl nukentėjo nuo vilkų. Prieš keletą metų nuostolių pridarę pilkieji sekmadienį žmonėms papjovė penkių mėnesių veršelį.

vilkai-2.jpg

Nuostoliai – ne tik finansiniai

„Jie puolė dvejų metų bulių, karvę, o galiausiai veršiukui paleido žarnas. Buvo dar du veršeliai, tie liko gyvi“, – pasakojo pajevonietis Juozas Vyšniauskas.

Vyras šio pirmadienio rytą ganykloje visai prie pat namų rado vilkų išgąsdintus, ratais pievą ištrypusius galvijus, priklausančius jo sūnui Robertui. Vienas penkių mėnesių veršelis, kuris ganėsi per keliasdešimtį metrų nuo sodybos, gulėjo nuvilktas atokiau, išdraskytu pilvu.

„Metų pradžioje jį nupirkome iš vieno žmogaus už šimtą eurų. Bet čia ne tik finansiniai nuostoliai“, – tarsi gumulą gerklėje nurijo žmogus.

Ūkininkas sakė vakare gyvulius suginsiantis į tvartą, nes buvo įsitikinęs, kad naktį žvėrys grįš draskyti veršio, kurio maitos dar nespėjo išvežti utilizuotojai iš Rietavo.

„Vilkai visada grįžta“, – sakė vyras.

Gyvulininkyste nusivylė

Skaudžios patirties Vyšniauskai jau turi. Prieš penkerius metus, 2014-ųjų gegužę ir liepą, įsisukus vilkams jie neteko dviejų veršelių.

Nuostolių patyrę žmonės veršelius pradėjo kas rytą vedžioti į ganyklą, o vakarais – į tvartus. Tačiau dabar jau porą metų vedžioti buvo nustoję, mat atrodė, kad vilkai aprimo. Tačiau tyla buvo laikina.

„Pernai jie kaimynams buvo pridarę žalos, o šiemet Pajevony pas mus pirmus atėjo, – kalbėjo žmogus. – Paskambinau į Savivaldybę, atvažiavo komisija, buvo ir iš Vilniaus kažkokia moteris atvykusi paimti vilko seilių mėginių tyrimams. Pavaikščiojo po laukus, pasidairė – ir išvažiavo. O kokius mėginius gali paimti po kelių valandų liūties? Ir kas iš tų jų važinėjimų? Turime nuosavos žemės, būtų gerai auginti gyvulių, tačiau neįmanoma. Laikėme 70 kiaulių, bet kai iškėlė reikalavimus įrengti dušus ir kitus dalykus – išnaikinome, pasilikome tik penkias savo reikmėms. Dabar turbūt ir galvijus reikės naikinti, nes per vilkus negali gyventi.“

Kvietė naudotis parama

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Jūratė Bindokaitė sakė, kad šiemet tai – jau ne pirmas atvejis, kai nuo vilkų nukenčia rajono ūkininkai. Gražiškių, Virbalio ir Vištyčio seniūnijose plėšrūnai papjovė tris veršelius ir tris avis, kurių savininkai nuostolius įvertino 775 eurais.

Pernai per visus metus mūsų rajone vilkai papjovė 16 gyvulių – 15 veršelių ir ožką.

„Vis dėlto ūkininkus norėčiau paraginti pasinaudoti europine parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Pirmasis šios priemonės paraiškų priėmimo etapas jau praėjo, o dabar paraiškas paramai gauti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priims nuo liepos 1 iki rugpjūčio 31 dienos. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui – 5 tūkst. Eur, finansuojama 100 proc. visų tinkamų išlaidų. Ūkininkai gali įsigyti vielinius, tinklinius, juostinius aptvarus, elektros generatorius. Tačiau yra svarbi sąlyga: gavęs paramą, apsaugos priemonėmis turi naudotis bent penkerius metus“, – kalbėjo J. Bindokaitė.

Paraiškas teikti reikia tiesiai NMA, tačiau jei žmonėms kiltų klausimų, Žemės ūkio skyriaus specialistai pasirengę padėti.

Parama teikiama tik investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, patyrusiose daugiausia žalos nuo vilkų per paskutinius penkerius metus. Į šį sąrašą pateko 20 Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Vilkaviškio.

ES parama prevencinėms priemonėms nuo vilkų įsigyti mūsų ūkininkams yra naujovė, iki tol gyventojai galėjo pasinaudoti tik Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.

Tiria genetiškai

J. Bindokaitė paaiškino ir apie moterį, atvykusią į Pajevonį paimti vilko seilių mėginių.

Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija atlieka Lietuvos mokslų tarybos finansuojamus Vilko ekologijos tyrimus. Su tyrimų vykdytojais bendradarbiauja ir Aplinkos ministerija.

Mokslininkai numatę atlikti vilkų daromos žalos gyvulininkystei dėsningumų tyrimą, parengti vilkų-naminių šunų žalos atpažinimo metodiką. Taigi mokslinio darbo vykdytojai, gavę informaciją apie papjautus gyvulius, nori kuo skubiau apžiūrėti įvykio vietą, surinkti įrodymus, paimti žvėries seilių mėginius genetiniam tyrimui (pvz., kad būtų galima gauti informaciją, ar gyvulio nepapjovė valkataujantis šuo, ar tai nėra vilko ir šuns mišrūnas).

Savivaldybių taip pat prašoma visus pranešimus apie didžiųjų plėšrūnų buvimą registruoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tvarkomoje pranešimų registravimo sistemoje.

Duomenys reikalingi tam, kad žinant užpuolimų skaičių vėliau būtų galima priimti teisingus sprendimus skirstant paramą gyvulių augintojams ar reguliuojant vilkų populiaciją.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt