Trečdaliui pasaulio medžių šiuo metu gresia išnykimas

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

187208

Tarptautinis botanikos sodų konsorciumas (angl. The Botanic Gardens Conservation International (BGCI)) trečiadienį, rugsėjo 1 d., paskelbė ataskaitą, kurioje teigia, kad mažiausiai 30 proc. pasaulio medžių artimiausioje ateityje gresia išnykimas.

Pasaulyje žinoma apie 60000 medžių rūšių. Mažiausiai 17500 jų gresia išnykimas. Maždaug 142 rūšys jau išnyko, o 440 rūšių teturi vos po 50 likusių individualių medžių. Remiantis paskelbta ataskaita, šis skaičius, ko gero, yra dar mažesnis.

Taip yra dėl to, kad rūšys, kurios nėra plačiai ištyrinėtos (apie 21 proc.), yra įvardinamos, kaip „nesančios pavojuje“, nors iš tikrųjų daugelis vadinamųjų „trūkstamų duomenų rūšių“ taip pat gali būti arti išnykimo ribos.

„Ši ataskaita yra perspėjamasis signalas visiems pasaulyje, kad medžiams reikia pagalbos,“ – pareiškime sakė BCGI generalinis sekretorius Paul Smith.

„Jei ketiname iki 2050 metų transformuoti savo santykius su gamta, tuomet medžių išsaugojimas turi būti mūsų pastangų išsaugoti ekologinį atkūrimą pagrindu,“ – reaguodama į šį tyrimą sakė Elizabeth Maruma Mrema, JT biologinės įvairovės konvencijos (COP-15) vadovė.

Kaip ir daugelio gamtos degradacijos formų atveju, didžiausią pavojų medžių rūšims kelia žmonių vykdoma veikla.

Per paskutinius 300 metų, pasauliniai miškų plotai sumažėjo maždaug 40 proc., o 29 valstybės prarado daugiau nei 90 proc. savo miškų teritorijų.

Gyvulininkystė ir augalininkystė bendrai yra pati didžiausia buveinių nykimo priežastis, o po jų seka kirtimai, kurių didelė dalis yra neteisėti.

Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (Interpolas) skaičiuoja, kad neteisėtos medienos ruošos vertė siekia nuo 42 iki 127 milijardų eurų per metus, o legalūs miškų kirtimai — apie 225 milijardus eurų.

Kitos buveinių praradimo priežastys yra klimato kaita, ekstremalūs orai ir kylantys jūros lygiai.

Medžių vertė

Tyrimu stengiamasi pademonstruoti, kad medžiai yra reikšmingi žmonių gyvenimams daugybe skirtingų formų. Apie 45 milijonai žmonių tiesiogiai arba netiesiogiai dirba miškininkystės sektoriuje, bendrai kasmet uždirbdami 490 milijardus eurų pajamų.

Medžiai tampa medicinos dalimi. Žmonės yra priklausomi nuo medžių savo psichinei ir fizinei sveikatai užtikrinti bei dovanoja gražėjančius miestų centrus.

Medžiai suteikia maistą, pastogę, kurą. Daugelyje pasaulio vietų medžiai išlieka dvasingumo, identiteto ir socialinio gyvenimo centrais.

Papildomas iššūkis, su kuriuo susiduria aplinkosaugininkai, yra fenomenas, apibūdinamas kaip „aklumas medžiams“.

Didelė pasaulio dalis yra sudaryta iš medžių ir augalų. Vis dėlto, daugelis žmonių sieja rūšių išnykimą su gražiais gyvūnais, tokiais kaip tigrai ir raganosiai. Žmonės gali justi ryšį su medžiais augalais, tačiau atrodo, kad yra atskirtis tarp jų ir produktų, kuriuos iš jų gauname. Žmonės ypač pereikvoja medžius, kurių jiems reikia ir kuriuos myli labiausiai, dažnai to net nesuvokdami.

Pavyzdžiui, santalas, naudojamas žvakių ir kosmetikos gamyboje. Pereikvojimas grasina visoms 18 santalo medžių rūšių. Juodmedis, žinomas ir mylimas dėl savo tamsaus atspalvio, pavojuje yra atsidūręs dėl nelegalios medienos ruošos.

Teigiama, kad daugiau pinigų yra išleidžiama gyvūnų, nei medžių išsaugojimui. Tačiau daugelis žmonių nesuvokia, kad jei prarasime medžius – prarasime viską: paukščius, gyvūnus, augalus ir nuo jų priklausančius grybus.

Tyrime įvardijami keli problemos sprendimo būdai. Svarbiausias iš jų yra finansavimas išsaugojimo ir medžių sodinimo programoms. Ir pinigus reikia nukreipti į medžius, kuriems gresia didžiausias pavojus.

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt