Tragiška tikrovė: karantinas - reali galimybė žudyti ligonius?

Vilnius

Asociatyvi nuotrauka - Daniel Frank

Mindaugas JonušasŠaltinis: Etaplius.lt

130912

Karantino kasdienybėje girdime nerimą keliančias žinias apie pandemijos reiškinių svyravimus, jaučiame įtampą, spėliojame, o kas, jei taip atsitiks man. Deja, visai neseniai internete pasklido žinia apie dvejas laidotuves. Internete viena moteris pasakoja apie pažįstamos mirtį nuo infarkto. Jos nuomone, nelaimės galėjo ir nebūti, jei ligoninės personalo protų nebūtų užkariavusi įtampa dėl pandemijos, jei būtų tinkamai atsižvelgta į ligonės nusiskundimus.

aprasymas.jpg

83-ejų moteris mirėnuo infarkto, kai, pasak istoriją pasakojančios Vilės, nebuvo per daug kreipiamas dėmesys į jos nusiskundimus skausmu krūtinėje.

Viena bėda nevaikšto. Velionės dukterį ištiko trauma. Anot Vilės Š., nukentėjusiajai nebuvo sustabdytas vidinis kraujavimas ir ji mirė nuo žarnyno gangrenos.

Žinia apie mirtį visada liūdna. Kas žino, ar tokia buvo lemtis, ar turėjo įtakos medikų perdegimas. Bet tai - negeras naujienas pranešantys pavojaus varpai. Gal atidžiau reikėtų pažvelgti, kas vyksta medicinos įstaigose. Kas nuveikta, kas verčia nerimauti, kokias galimybes gydytis, nutrūkusias dėl pandemijos, reikėtų sugrąžinti žmonėms.

Visuomenėje vieni žmonės yra nepastebimi, kiti garbinami, nuo trečių nusigręžiama. Tobulindami visuomenę, saugodami visuomenės ir asmeninį turtą įvairiais istoriniais laikotarpiais, įvairiais savo logikos kriterijais remdamosi žmonių bendruomenė nuspręsdavo, kad viena ar kita žmonių grupė nepalankiu metu turi būti išrauta lyg piktžolė.

Civilizacija, darbo našumas lyg ir turėtų apsaugoti silpnesniuosius žmones nuo nepalankaus požiūrio, tačiau jauni žmonės, auginantys vaikus patiria nemažai kreivų žvilgsnių ir nepasitikėjimo darbe. Apie orų senelių gyvenimą daug kalbama, tačiau pasigirsta nuomonių, kad senjorams tinka būstas, kur gali tik galvą priglausti ir negalvojama, kur tas senolis turėtų dėti judėjimo kompensacines priemones, kur jis galėtų talpinti slaugantį asmenį.

Raudomis palydimas net menkiausias jų gyvenimo pagerinimas. Paradoksas – civilizuotai laukinis mąstymo būdas.

Kažkas senolius bando siųsti į dykumą, atgailauti, kad gyveno, anot tokio požiūrio šalininkų, ne tuo laiku ir mano, kad visos bėdos pranyktų, jei jie iš tos dykumos nebegrįžtų. Bet vyresnioji karta išlaikė savo gyvento laikmečio išbandymus: išsaugojo tautinio atgimimo idėją, turtingą kalbą, tradicijas, meilę knygoms.

O kaip su karta, kuri turės keisti, sakykime, atgimimo meto keturiasdešimtmečius. Ar ji nėra pilkesnė.? Ar nėra tarp jų tokių, kurių nenorėtume kviesti iš klajonių po dykumą?

Daug problemų atnešė nematytas, neregėtas, nežinomas, kaip jis galėtų būti įveiktas virusas. O stabdyti jį būtina, sutelkus visas jėgas. Deja, vėl iškilo aukojimo problema. Kai prekybos centrų darbininkai daugybę kartų dezinfekuoja prekių vežimėlius, dėvėdami melsvą, nelabai aštrų kvapą sulaikančią kaukę, neapsaugančią nuo akių graužimo, kyla, mintis, kas labiau rūpi specialios aprangos skirstytojams – žmogus ar bandymai sutaupyti gal būt cinišku būdu.

Atrankiniu būdu tyrinėjami asmenys, ar nėra persirgę virusine infekcija ir įgiję imuniteto. Bet ar nebūtų protingiau patikrinti ne bet ką, o sergančius lėtinėmis ligomis, kuriems nuo paūmėjimo metu suteiktos kuo greitesnės pagalbos priklauso žmogaus sąmoningumas, gebėjimas judėti, regėjimas ar net gyvybė. Netikėtai patekęs į ligoninę pacientas operatyviau gautų pagalbą.

Keistinas požiūris į pacientą. Visa žiniasklaida gali garsiausiu balsu vadinti medikus angelais, tačiau pacientas nesijungs į šį chorą, jei jis priskirtas pacientų grupei, kuriai nepakanka įrangos kvėpavimui palaikyti. Jei jis, atėjęs profilaktiniam pasitikrinimui dėl lėtinės ligos, užrakinamas, kol bus gautas atsakymas, ar nėra užsikrėtęs virusu ir užmirštama, kad jis žmogus, kad vis dar valgo, nori atsigerti. Deja, instrukcijoje įrašytas aiškus punktas – maitinimas nepriklauso.

Aukojasi gydytojai dėl pacientų. Ar ta auka neišvengiama? O gal ne viskas padaryta, kad sumažinti gydytojo darbe grėsmes? Būtų liūdna, jei po kokių dešimties metų paaiškėtų, jog rengiantis priimti virusu sergančius ligonius, aprūpinant paslaugų sferos darbuotojus specialia apranga ir diegiant kitas apsaugos priemones, nebuvo būtinybės pažeisti kitomis ligomis sergančiųjų gyvybinių reikmių. Negali ilgam laikui įšalti būtina pagalba, iškilus kitoms grėsmėms.

Daug kalbama apie pandemiją. Žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis ir jų artimieji norėtų sužinoti, kas daroma, kad išvengti jų gydymo keblumų. Suprantama, kad, vos užklupus pandemijai, reikėjo pasiruošti netikėtoms aplinkybėms.

Tačiau karantinui užsitęsus reikia keisti pradinę taktiką, negalima reikalauti ilgalaikio aukojimosi. Nes aukojami gyvenimai, sąmoninga ir mobili būklė. O kiekvienam žmogui jo gyvenimas vienintelis, nepakartojamas ir didžiausia vertybė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt