Tradicinėje Vydūno atminimui skirtoje konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Vydūno vardo bibliotekoje Pagėgiuose kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ir /ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Čia rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti darbai ar kitos svarbios temos, susijusios su vydūnistika.

Šių metų rugpjūčio 4 dieną vykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio.

Renginį pradėjo jį ir vedusi Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Bibliotekos vadovė sakė, jog kasmet susirinkus į konferenciją aplinkybės būna vis kitokios – užklupusi pandemija, ekonominė krizė, o šiemet – Ukrainoje vykstančio karo nuotaikos. Tačiau aplankius bet kokioms negandoms visuomet galima pasiremti  Vydūno išmintimi bei patirtimis.

Konferencija simboliškai pradėta sugiedant Vydūno „Lietuvių giesmę“ bei vydūnietės Eglės Burgšaitytės dainuojama jautria karo daina. Susirinkusiuosius sveikino Vydūno draugijos pirmininkė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė. Draugijos pirmininkė apžvelgė Vydūno kūrybą, kurioje jis gvildena karo temas bei akcentavo Vydūno pateikiamus patarimus ir būdus, kaip karų išvengti.Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus sveikinimus ir linkėjimus perdavė bei organizuojama konferencija pasidžiaugė Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė.

Įkvepiančius žodžius susirinkusiems skyrė Lietuvos Respublikos Seimo narys, sveikuolis bei Vydūno idėjų propaguotojas Dainius Kepenis.Parlamentaras pasidžiaugė, jog Pagėgiai tampa vienu iš svarbiausių Vydūno pagerbimo centrų, kur Vydūno idėjos yra gyvos. Svečias akcentavo, jog kas benutiktų Vydūnas turėjo visus atsakymus ir Lietuvai šis išminčius dabar yra reikalingas kaip niekada anksčiau.

Pirmasis pranešimą tema Vilius Storosta (Vydūnas) Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro ir diplomato Jurgio Šaulio (1879-1948 m.) gyvenimo kelyje skaitė Lietuvos diplomatas, istorikas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus konferencijos dalyviams pristatė Stasio Šalkauskio knygą Dviejų pasaulių sandūroje.Vydūno idėjas Viktoro Falkenhano novelėse apie aisčius apžvelgė sociologas, teisininkas, teisės psichologas prof. habil. dr. Viktoras Justickis. Mąstytojas, etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus pristatė pranešimą Apie asmenybę, ašainiškumą ir antrąją mirtį.

Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Vokietija) aptarė Vokietijoje leidžiamą Vydūno tekstų knygą.Vydūno giminaitės kalbą vertė vydūnietė Rita Šlataitė. Klaipėdos universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro (STIMC) specialistas Juozas Ivanauskas susirinkusiems pristatė kultūros renginių ciklą Klaipėdos universitete „Vydūnas – Tautai ir valstybei“. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę stebėti pristatomo renginio įrašo fragmentus.

Tarsi atskira renginio dalimi tapo jautrūs ir prasmingi amžinybėn iškeliavusio Vydūno draugijos nario Valentino Klevo kolegų prisiminimai. Pranešimą Valentino Klevo indėlis į  žaliosios ekonomikos mokslinių pagrindų kūrimą ir praktinį pritaikymą pristatė gydytojas doc. dr. Juozas Šidiškis. Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotoja dr. Lina Murauskaitė pasidalino atsiminimais apie mokslinio darbo vadovą ir kolegą. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė apžvelgėValentino Klevo dramą „Vydūnininkai“, orašytoja Rima Palijanskaitė – nepublikuotus Valentino Klevo vydūnistikos darbus.

Tądien pristatyta knyga Vydūnas „Apie gyvenimą ir sveikatą“ (2022 m.). Ją pristatė leidinio sudarytoja, rašytoja Rima Palijanskaitėir filosofas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, dr. Tadas Snuviškis.

Sveikinimo žodį tarė ir gėlės žiedą Vydūno giminaitei Britai Storost įteikė Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius. Šiandieninę lietuvių bei su lietuvybe susijusią situaciją kaimyninėje šalyje apžvelgė Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos bendraautorius ir talkininkas, buvęs Tilžės miesto Vydūno lietuvių kultūros draugijos įkūrėjas ir pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Bibliotekai padovanota gausybė knygų – rašytoja Rima Palijanskaitė dovanojo savo sudarytą knygą Vydūnas. Apie gyvenimą ir sveikatą, knygą Juozas Vaičkus – lietuviško teatro ir kino spiritus movens dovanojo autorė Aušra Martišiūtė Linartienė, knygas Prisijaukinti mirtį ir Aš iki gimimo – autorius Aleksandras Žarskus.

Konferencijospabaigą skelbė sudainuota bendra daina, o įsiamžinus bendroje nuotraukoje vakaras baigtas šiltais pokalbiais bei skanaujant kugelį.