Tomo Raimundo Jovaišos akvarelių paroda

Klaipėda

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

33616

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos galerijoje 13L bus eksponuojama vilniečio dailininko – Tomo Raimundo Jovaišos akvarelių paroda. Paroda veiks nuo balandžio 10 d. iki gegužės 10 d.

Parodos lankytojams gali kilti klausimas – kodėl Klaipėda rodo tikrai nemažai vilniečio dailinininko akvarelisto Tomo Jovaišos paveikslų? Atsakymas būtų labai paprastas: Tomas 10 vaikystės ir paauglystės metų praleido Klaipėdoje. Tėvų mokytojų – mamos Stefanijos ir šviesios atminties Leono – pusketvirtų metų berniukas, 1948 metais atvežtas į Klaipėdą, joje gyveno iki 1958 metų, kol šeima išsikėlė į Vilnių. Klaipėdoje gimė du Tomo broliai: nepamirštamas, gydytojas iš Dievo malonės, deja, anksti iškeliavęs Linas ir garsusis archeologas Eugenijus, visų vadinamas Ginu. Smalsiam vaikui dešimt metų yra daug. Tomas Jovaiša turėjo savąją Klaipėdą: vokiškosios architektūros raudonų plytų nedidelius namus, gatveles, jis matė savąją jūrą, begalinį ypatingos šviesos kupiną dangų. Jį supo pajūrio medžiai, žolė, žaliuojanti savaip, nes prie jūros daug kas yra kitaip. Nuo 1958 metų galima buvo atitolti nuo to krašto, bet Tomas Jovaiša ir dabar dažnai sako: noriu prie jūros. Ne tik sako, bet ir važiuoja, nes tai atgaiva ir naujų spalvų atradimo džiaugsmas. Dailininkas, solidus mokslininkas psichologas, visada piešė, liejo akvareles. Jis mokėsi Vilniaus dailės mokykloje, kurį laiką studijavo Vilniaus dailės institute. Nors ir nediplomuotas dailininkas, Tomas visą gyvenimą ieško formos ir spalvos dermės, žvilgsnį į pasaulį gali pakeisti akimirksniu, sukurdamas tikrai įspūdingus darbus.

Parodoje keturi portretai, artimų ir brangių žmonių portretai – tėvelio, mamos, brolio Gino ir autoportretas. Kokios iškalbios akys, daug sakantys žvilgsniai. Leono Jovaišos akių gilumoje rimtis, o lūpose atlaidi šypsena, mamos akyse esama ir rūpesčio – ne juokas vienai moteriai gyventi su keturiais vyrais – ir giliausia išmintis. Brolio akyse valiūkiškumas ir savotiškas perspėjimas: aš viską suprantu. Paties Tomo autoportretas klauste klausia: ką čia dar nupaišius? Visi keturi portretai kupini vitališkumo, gilumos, darnos su pasauliu ir jiems vieniems težinomo suvokimo, kurį su didele šiluma ir pagarba atskleidė juos nupiešęs sūnus ir brolis.

Pažiūrėkime į Tomo Jovaišos namus, jų ypatinga violetine spalva žaižaruojančius stogus, gatves ir gatveles, į pajūrio vėjo nugludintus medžius, į laivus, prigludusius prie krantinės, į žodžiais neapsakomą vandens žaismą, dangaus grėsmingumą ir savotišką perspėjimą: gal ne taip ką darome, ne taip saugome, kas saugotina ir godotina. Juk spalvos prie jūros tikrai kitokios. Dailininkas itin subtiliai tai perteikia. Žalia, violetinė, mėlyna, geltona – tokio intensyvumo ir gaivumo jos yra tik prie jūros. Tomas Jovaiša nebūtų savimi, jeigu nebūtų nuliejęs ir trobelės, kurioje glūdi tik jam žinoma paslaptis, ir šalia žiedais apsipylusio medžio. Įdėmus žiūrovas suvoks didžiąją dailininko kūrybos esmę, bandys įminti jos mįslę. Kažin, ar mums, kuriems neduota talento piešti, lieti, pavyks įsiskverbti į tą paslaptingąją kūrybos gelmę, bet prisiliesti prie jos tikrai gebėsime. Taigi, Tomo Jovaišos ryšį su Klaipėda galima pavadinti amžinu.

Teksto autorė akad., prof. Grasilda Blažienė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt