Toksokaroze dažniau serga vaikai: kaip apsisaugoti?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet užregistruoja po kelias dešimtis gyvūnų askaridžių sukeliamos infekcijos – toksokarozės atvejų. Per penkis šių metų mėnesius (sausio–gegužės mėn.) ši liga buvo nustatyta 25 asmenims, iš jų 18 nepilnamečių. Vasarą vaikai namų teritorijose ar paplūdimyje daugiau laiko praleidžia žaisdami su smėliu, kuriose gali būti šunų ir kačių išmatų, todėl didėja tikimybė užsikrėsti šia pavojinga liga. Kaip užsikrečiama toksokaroze, kokie ligos simptomai ir kaip nuo jos apsisaugoti, skaitykite pranešime.

Užsikrečiama per aplinką

Toksokoros (Toxocara canis, Toxocara cati) yra apvaliosios kirmėlės, kurių pagrindiniai platintojai yra šunys ir katės. Gyvūnai, užsikrėtę toksokaromis, savo išmatomis, kuriose yra kirmėlių kiaušinėlių, užteršia aplinką.

Žmogus toksokaroze užsikrečia subrendusiems kirmėlių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių, žemėtų rankų, pavyzdžiui, vaikai gali užsikrėsti žaisdami smėlio dėžėse, žaliosiose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų, valgydami neplautas uogas, vaisius bei daržoves.

Žmogus tiesiogiai nuo gyvūno užsikrėsti negali, nes toksokarų kiaušinėliai iš šuns ar katės žarnyno pakliuvę į aplinką būtinai turi pereiti vystymosi dirvožemyje etapą, kad subręstų, tačiau augintiniai gali pernešti subrendusius toksokarų kiaušinėlius, kurie patenka ant jų kailio ar liežuvio. Žmogus nuo žmogaus taip pat šia infekcija neužsikrečia.

Dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga vaikai nuo 4 iki 14 metų. Maži vaikai dažnai neturi tinkamų higienos įpročių, todėl rizika jiems susirgti šia liga yra kur kas didesnė. Užsikrėsti galima visus metus, tačiau didžiausia tikimybė – vasaros-rudens mėnesiais, kada susikaupia didžiausias subrendusių kiaušinėlių kiekis ir žmonių kontaktas su dirvožemiu yra daug dažnesnis.

Simptomai – įvairūs

Patekęs į žmogaus virškinamąjį traktą, žarnyne kirmino kiaušinio apvalkalėlis ištirpsta, lerva išsilaisvina ir įsiskverbia į žarnos gleivinę, toliau patenka į kraują, kuris nuneša lervas į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus.

Šiai ligai būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikartojanti eiga. „Kadangi kirmėlių lervos migruoja arba kitaip tariant „keliauja“ po žmonių organus, susirgusiuosius vargina įvairūs skirtingi simptomai. Vieniems tai gali būti pasikartojantis karščiavimas, nemalonūs pojūčiai pilve, kitiems – vėmimas ir pykinimas, padidėjusios kepenys, sausas kosulys, odos pažeidimai, regos sutrikimai, bendras silpnumas, apetito stoka“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Kokių prevencinių priemonių būtina imtis?

Specialistai pabrėžia, kad toksokarozė ypatingai susijusi su žmonių elgesiu ir higienos įgūdžiais. „Kad nesusirgtume šia liga, labai svarbu laikytis higienos taisyklių. Grįžus po darbo darže, sode, pažaidus su šunimis ar katėmis, taip pat prieš valgį būtina tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas. Kad ir kaip mylite gyvūnus, patariama nežaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač valkataujančiais gyvūnais. Nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų – prieš vartojant jas reiktų nuplauti švariu vandeniu ir nuplikyti. Iškylaujant gamtoje, maistą būtina laikyti sandariai uždarytuose induose, nes musės ir kiti vabzdžiai gali ant savo kojyčių pernešti ir užteršti produktus parazitų kiaušinėliais“, – primena specialistė.

Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti savo augintinius: pasirūpinkite jų švara, neleiskite smėlio dėžėse ar žaidimų aikštelėse tuštintis, vedžiokite juos tam skirtose vietose, surinkite ekskrementus į maišelius ir išmeskite į specialius konteinerius, gydykite juos reguliariai nuo kirminų.

Tinkamas dėmesys turi būti skiriamas ir smėlio dėžėms – jas rekomenduojama įrengti saulėtose vietose, kai jos nenaudojamos, – uždengti, nepamiršti kasmet pakeisti smėlį bei nuolat jį perkasti.