„Titnagas“ – spaustuvė, nesulaukusi šimtmečio

Šiauliai

„Tit­na­go“ spaus­tu­vė po­ka­riu. (Iš Pet­ro Ka­mins­ko rin­ki­nio)

Jonas NekrašiusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

269629

Pirmąją lietuviškojo kapitalo spaustuvę Šiauliuose prieš šimtą metų įkūrė dr. Jonas Šliūpas (1861–1944). Iki 1923 m., jam atvykstant į Šiaulius, mieste lietuvių savininkų spaustuvių nebuvo.

Virš spaustuvės įsikūrė savininkas

1923 m. rugsėjo 1 d. J. Šliūpas paskelbė mieste atidarąs „Titnago“ spaustuvę ir antspaudų dirbtuvę. 1923 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto tarybos atstatymo komisija davė sutikimą dr. J. Šliūpui įsteigti Šiauliuose spaustuvę ir pateikė šį sprendimą tvirtinti Prekybos ir pramonės departamentui. 1923 m. gruodžio 29 d. Finansų, prekybos ir pramonės ministerija leido J. Šliūpui įsteigti „Titnago“ spaustuvę.

„Titnago“ spaustuvė įsikūrė Lietuvos prekybos ir pramonės banko rūsyje, Bažnyčios (dab. Vasario 16-osios) g. 1. To paties namo antrame aukšte įsikūrė ir pats savininkas J. Šliūpas su šeima. 1924 m. pakeitus Bažnyčios gatvės numeraciją, „Titnago“ spaustuvės pastatui vietoj 1-ojo buvo suteiktas 58-asis numeris. 1933 m. šios gatvės pavadinimas buvo pakeistas, spaustuvės „Titnagas“ ir antspaudų dirbtuvės adresas – S. Dariaus ir S. Girėno g. 52. Sovietmečiu nuo 1948 m. ši gatvė buvo pavadinta Gegužės Pirmosios g., nuo 1989 m. ji vadinama Vasario 16-osios gatve.

Bazė kultūros vertybėms – knygoms, leidiniams

Dr. J. Šliūpas Šiauliuose įkurtai „Titnago“ spaustuvei nupirko dvi plokščiaspaudes, dvi tiglines spaudos ir popieriaus pjovimo bei siuvimo mašinas. 1923 m. jis iš Karaliaučiaus ir Tilžės pasikvietė spaustuvininkų vokiečių, vedėju paskyrė Erichą Kiuną (Kuhn), rinkyklos brigadininku – Konradą Vitskę (Witske), rinkėju – Paulių Radšeitą (Radscheit). Vokiečiai sumontavo ir suderino spausdinimo mašinas, spaustuvė greitai pradėjo veikti. 1923 m. „Titnage“ dirbo: 1 tarnautojas, 6 darbininkai ir 3 mokiniai. Spaustuvininkais dirbo: V. Bilvinas, J. Breslauskas, J. Gužauskas, V. Kurklenytė, M. Poderis, B. Naudžiūnas ir kt.

Dr. J. Šliūpas iš savo spaustuvės Šiauliuose nesitikėjo didelio pelno, bet turėjo tikslą sudaryti bazę kultūros vertybėms – knygoms, laikraščiams ir kitiems spaudos leidiniams – spausdinti. Be knygų, laikraščių, įvairių spaudinių, „Titnage“ dar buvo atliekami antspaudų gamybos, knygų įrišimo ir stereotipijos darbai. „Titnago“ spaudiniai pasižymėjo labai gera kokybe, 1926 m. vasarą spaustuvė Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje buvo apdovanota aukso medaliu ir diplomu.

1927 m. pirmąjį pusmetį „Titnago“ spaustuvėje dirbo 1 tarnautojas, 10 darbininkų ir 2 mokiniai, 1927 m. antrąjį pusmetį – 1 tarnautojas, 13 darbininkų ir 2 mokiniai. Vedėjas buvo vokietis E. Kiunas, spaustuvininkai buvo: K. Vitskė, A. Bačiauskas, M. Bytautienė, J. Breslauskas, Z. Jaloveckas, E. Juozapaitytė, V. Kurklenytė, S. Gužinskas, F. Živolinskas, L. Živolinskas ir kt.

Dr. Jo­no Šliū­po šar­žas. Dail. Juo­zas Oli­nar­das Pen­čy­la. 1939 m.

Neramūs laikai

Nuo 1926 m. dr. J. Šliūpą pradėjo persekioti nesėkmės. Neišgalėdamas laiku sumokėti „Kultūros“ bendrovės skolų pagal vekselius, dr. J. Šliūpas buvo priverstas bylinėtis teismuose. 1926 m. Šiaulių I nuovados taikos teisėjo išnagrinėtų civilinių bylų analizė rodo, kad, pradedant 1926 m., dr. J. Šliūpas ir „Titnago“ spaustuvė kartu su kitais atsakovais turėjo solidariai skolinių įsipareigojimų pagal vekselius dėl „Kultūros“ bendrovės skolų, jas reikėjo padengti, atsižvelgiant į vekselius ir Šiaulių I nuovados taikos teisėjo sprendimus, Lietuvos banko Šiaulių skyriui. Vėliau tai labai atsiliepė ir dr. J. Šliūpo, ir „Titnago“ spaustuvės finansinei padėčiai, prisidėjo prie šios spaustuvės bankroto.

1927 m. gegužės mėnesį dr. J. Šliūpas grįžo į Šiaulius, vėl užsiėmė tiesioginiu darbu spaustuvėje, visais įmanomais būdais siekdamas išgelbėti „Titnagą“ nuo žlugimo. Tuo metu „Titnago“ spaustuvės pagrindines išlaidas sudarė atlyginimai, spaustuvės patalpų išlaikymas, įrenginių priežiūra. Dėl Lietuvą apėmusios ekonominės krizės sumažėjo užsakymų, krito pelnas. Tai labai atsiliepė ir „Titnago“ spaustuvės gamybai. Negaudama pajamų, spaustuvė tapo nemoki, turėjo būti parduota iš varžytinių.

1935 m. sausio 23 d. buvo surengtos antrosios „Titnago“ spaustuvės varžytinės dr. Jono Šliūpo kilnojamajam turtui Lietuvos banko 25 000 litų ieškiniui su procentais ir išlaidoms sumokėti. Po antrųjų 1935 m. vasario 7 d. varžytinių „Titnagą“ įsigijo Lietuvos bankas ir jo valdymą patikėjo Šiaulių skyriui. Spaustuvė persikėlė į naujas patalpas S. Dariaus ir S. Girėno g. 52 (dab. Vasario 16-osios g.). Čia įsikūrė mašinų skyrius, raidžių rinkykla.

„Titnage“ buvo spausdinami blankai ir smulkioji spauda, atvirukai ir spalvoti plakatai, knygos, brošiūros lietuvių ir vokiečių kalbomis, taip pat periodinė spauda. 1939 m. pabaigoje išleistame 1940 m. kalendoriuje rašoma, kad „spaustuvė „Titnagas“ Šiauliuose spausdina brošiūras, žurnalus, katalogus, knygas, etiketes, reklamas, afišas, atvirukus, vokus, kvietimus, programas, sąskaitas ir kt. Gamina įvairiausius antspaudus valdžios, savivaldybių ir privačioms įstaigoms bei fiziniams asmenims. Darbai atliekami greitai, skoningai ir įvairiausiomis spalvomis“.

UAB „Šiau­lių spaus­tu­vė“, įkur­ta 1953 m., ir bu­vu­sios „Tit­na­go“ spaus­tu­vės pa­sta­tas Va­sa­rio 16-osios gat­vė­je. 2023 m. (Jo­no Nek­ra­šiaus nuo­tr.)

Okupacijų įtaka

1940 m. vasarą – pirmosios sovietų okupacijos laikotarpiu – Lietuvoje buvo išleistas įstatymas dėl stambių pramonės įmonių nacionalizavimo. 1940 m. liepos 31 d. „Titnago“ spaustuvė buvo nacionalizuota. Jos neuždarė, spaustuvė dirbo. „Titnage“ tuo metu veikė dvi plokščiosios spausdinimo mašinos, dvi tiglinės, popieriaus pjovimo bei segimo mašinos, buvo didelis tekstinių ir antraštinių šriftų pasirinkimas. Dar buvo spausdinimo mašina „Viktorija“, su kuria dažniausiai dirbo Florijonas Živolinskas.

1941 m. visos Šiaulių poligrafijos įmonės buvo pertvarkytos. Iš stambesnių įmonių buvo nacionalizuotos „Titnago“ ir „Grafikos“ spaustuvės. „Titnago“ spaustuvei vadovauti buvo paliktas Aleksandras Jakubauskas, dirbęs šioje spaustuvėje. Be jo, dirbo šie spaustuvės darbuotojai: V. Bilvinas, Z. Jaloveckis, L. Kasperavičius, B. Laurinavičius, J. Gustas, A. Katauskienė, B. Maskoliūnienė, V. Šmitienė, D. Šiožinis, F. Živolinskas ir kt. A. Jakubauskas „Titnago“ spaustuvei vadovavo iki 1944 m.

Nuo 1941 m. antrojo pusmečio „Titnagas“ veikė kaip gamybinis „Astros“ skyrius. Čia 1941 m. balandžio 19 d. buvo pradėtas spausdinti lietuvių ir rusų kalbomis Šiaulių apskrities laikraštis „Raudonoji vėliava“. 1941 m. spaustuvės „Grafika“ ir „Globus-Spauda“ buvo sujungtos ir tapo naujosios spaustuvės „Astra“ centru.

Naciams okupavus Šiaulius, 1941 m. rugsėjo mėnesį likvidavo didžiąją dalį „Grafikos“ personalo (spaustuvininkai žydai atsidūrė Šiaulių gete). Spaustuvė 1941 m. rugsėjo mėnesį buvo pavadinta „Astros“ vardu. Iš pradžių ji priklausė Šiaulių miesto savivaldybės įmonių direkcijai, vėliau – tiesiog Ostlandui.

Vokiečių okupacijos metais Šiauliuose veikė tik spaustuvė „Astra“, o A. Jakubausko vadovaujamas „Titnagas“ buvo gamybinis „Astros“ skyrius. 1941 m. „Astros“ spaustuvė buvo įsikūrusi Bažnyčios g. 43. 1942 m. vasario mėnesį buvo perkelta į Aušros al. 7 (šio namo kiemą), prieš Šiaulių centrinį paštą. „Titnagas“ liko, kur ir buvęs. 1941 m. antrojoje pusėje spaustuvė „Titnagas“ trumpam buvo sugrąžinta Lietuvos bankui, bet vėliau vėl prijungta prie „Astros“. 1941 m. pabaigoje „Astra“ turėjo du linotipus, keturias iškiliosios spaudos ir vieną litografinę mašiną. 1941 m. spaustuvės vedėju dirbo Bronius Naudžiūnas, vėliau – Bronius Bagdonas.

Antrojo pasaulinio karo metais „Titnagas“ beveik nenukentėjo. Veikė linotipas, dvi plokščiosios spausdinimo mašinos, dvi tiglinės mašinos, taip pat buvo kitokio inventoriaus. Nuo 1944 m. liepos 30 d. iki 1945 m. vasario 14 d. „Titnago“ spaustuvei vadovavo Albertas Domereckis.

Antrosios sovietų okupacijos metais Šiauliuose veikė vienintelė spaustuvė „Titnagas“, kuri karo metais beveik nenukentėjo. Visos kitos Šiaulių spaustuvės buvo suniokotos ar sunaikintos. „Titnago“ spaustuvėje dirbo vedėjas ir 15 ar 16 žmonių kolektyvas. Nedaug tada buvo spausdinimo mašinų, tos pačios senos, susidėvėjusios. 1945 m. „Titnago“ spaustuvė buvo perduota Leidyklų ir poligrafijos pramonės valdybos žinion. Jos direktoriumi 1945 m. vasario 15 d. paskirtas Leonardas Živolinskas. Po metų jį pakeitė Mykolas Diktanas (1909–1980). Pradėjęs spaustuvininko kelią kaip paprastas darbininkas, vėliau perėmęs rinkyklą, dirbo spaustuvės vyriausiuoju inžinieriumi. Jis „Titnago“ spaustuvei vadovavo nuo 1946 m. liepos 26 d. iki 1953 m. gruodžio 1 d.

1946 m. „Titnago“ spaustuvėje buvo tos pačios, dar prieškariu įsigytos viso lapo formato, pusės lapo formato spausdinimo mašinos ir aštuntadalio lapo formato spausdinimo automatas. Priešais dabartinę spaustuvę buvo patalpos, kuriose stovėjo rotacinė spausdinimo mašina.

Vadovų kaita

1946 m. rugsėjo mėnesį „Titnago“ spaustuvės rinkyklos skyriuje dirbo Edvardas Korsakas, mokinė
S. Gustaitė, mašinų skyriaus mašinistas F. Živolinskas, leidėja O. Juozapaitytė, spaustuvininkai: V. Bilvinas, Leonas Kasperavičius, Juozas Steponavičius, Vytautas Uogintas ir kt. Knygrišyklos skyriuje darbavosi O. Gajauskaitė ir kt.

1947 m. „Titnagas“ gavo rotacinę mašiną. Blankus ir etiketes 1948 m. buvo pradėta spausdinti litografine spauda. 1949 m. „Titnage“ buvo įrengtas naujas litografijos cechas. Paleista galinga litografijos mašina. Praplėstas linotipo skyrius. Sumontuota antra linotipo mašina. „Titnage“ sėkmingai dirbo litografas Prancevičius, metrompažas Leonardas Živolinskas, spaustuvininkės: Budinienė, Butkevičiūtė, Domereckienė, rinkėjas A. Gruntmejeris ir kt

„Titnage“ dažnai keitėsi vadovai. 1953 m. gruodžio 2 d.–1954 m. rugsėjo 24 d. spaustuvei vadovavo Juozas Gustas, po metų jį pakeitė Edvardas Korsakas, dirbo spaustuvės direktoriumi nuo 1954 m. rugsėjo 25 d. iki 1955 m. liepos 1 d. Nuo 1955 m. liepos 2 d. iki 1979 m. gegužės 9 d. spaustuvei vadovavo Viktoras Kiseliovas, nuo 1979 m. gegužės 10 d. iki 1981 m. birželio 30 d. – Vladas Zaleckas, nuo 1981 m. liepos 1 d. iki 2000 m. vasario 28 d. – Bernardas Šimkus, nuo 2000 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės mėnesio šias pareigas ėjo Edvardas Kukanauskas.

1989–1991 m. „Titnago“ spaustuvė spausdino Sovietų sąjungos pavergtų tautų pasipriešinimo leidinius, apie tai byloja prie šios spaustuvės pagrindinio pastato sienos pritvirtinta marmuro lenta su joje iškaltu minėto turinio tekstu ir trikampe Sąjūdžio emblema.

1991 m. „Titnago“ spaustuvė buvo pradėta privatizuoti, o 1992 m. viešai pasirašytos akcijos, privatizuotas ketvirtadalis įmonės kapitalo (iki 1993 m. spalio 3 d. vadinosi Šiaulių valstybinė spaustuvė „Titnagas“). AB spaustuvė „Titnagas“ buvo Lietuvos spaustuvininkų asociacijos, Šiaulių pramonininkų asociacijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė. Spaustuvėje dirbo 74 darbuotojai. Spaustuvė buvo įsikūrusi Vasario 16-osios g. 52. „Titnage“ 1993 m. dirbo 87 darbuotojai: spausdino knygas, brošiūras, įvairius blankus, reklaminius leidinius, teikė kitas poligrafijos ir leidybos paslaugas ir kt.

Jo­no Nek­ra­šiaus nuo­tr.

Tapo modernia ir žinoma net Europoje

1996 m. birželio 18 d. „Titnago“ spaustuvė įregistruota kaip akcinė bendrovė, o 1999 m. gruodžio 24 d. buvo galutinai privatizuota. Nuo 2000 m. sausio mėnesio „Titnago“ spaustuvė tapo UAB „Viachema“ antrine įmone. Buvo įdiegta šiuolaikinė įranga, kuria iš kompiuterinių laikmenų renkamas tekstas, buvo maketuojami laikraščiai, spaudos leidiniai. 2005 m. įmonėje dirbo 80, 2006 m. – 90 darbuotojų, 2010 m. – 55 darbuotojai.

„Titnago“ spaustuvė metų tėkmėje, santvarkų virsmuose buvo tvirta bazė kultūros vertybėms – knygoms, laikraščiams, žurnalams – spausdinti, valstybės ir privačių įmonių užsakymams atlikti. Ji išaugo į modernią spaustuvę, kuri savo darbais buvo žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. „Titnagas“ buvo ilgiausiai dirbanti spaustuvė ne tik Šiauliuose, bet ir Šiaurės Lietuvoje. Ji veikė nuo 1923 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. „Titnago“ spaustuvės gyvavimas – neatsiejama Šiaulių miesto kultūros ir spaudos istorijos dalis.

Ilgiausiai Šiauliuose veikusi lietuviška spaustuvė „Titnagas“ nesulaukė savo šimtmečio. Gaila, kad taip atsitiko, nors ši spaustuvė, kaip įmonė, turėjo gerą vardą, garsėjo savo spaudos darbais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Matyt, taip jau būna, jog verslininkai iš kitų regionų, investavę į mūsų miesto pramonę ir amatus, neturi didelių sentimentų, pirmiausia savo veikla siekia tik naudos ir dėl vietos pramonės istorijos ir tradicijų mažiausiai suka galvas. Pablogėjus finansinei situacijai, jie lengvai atsikrato įmonės. Taip atsitiko ir su „Titnago“ spaustuve, nors, prieš ją likviduojant, ji nedirbo nuostolingai.

Sprendimas likviduoti

2020 m. vasario mėnesį koncernas „Achemos grupė“ buvo nusprendęs likviduoti spaustuvę „Titnagas“. 2020 m. vasario pradžioje iš pareigų buvo atleistas „Titnago“ spaustuvės generalinis direktorius E. Kukanauskas. Tų pačių metų kovą, koncerno „Achemos grupė“ akcininkai buvo nusprendę tęsti įmonės veiklą, tačiau tų pačių metų balandžio 28 d. koncerno akcininkai nutarė likviduoti spaustuvę „Titnagas“ nuo 2020 m. gegužės 1 d. Likviduojama spaustuvė „Titnagas“ atleido visus 44 darbuotojus.

Aptarus „Titnago“ spaustuvės skaudų likimą, norisi paminėti ir kelis teigiamus pavyzdžius. Štai viena iš Šiauliuose veikiančių spaustuvių „Saulės TITNAGAS“ po „Titnago“ spaustuvės likvidavimo įsikūrė jos patalpose ir toliau vykdo spaudos darbus iš dalies ir su tomis pačiomis spausdinimo mašinomis. Be šios spaustuvės, Šiauliuose dar veikia 1953 m. savo veiklą kaip knygrišykla pradėjusi UAB „Šiaulių spaustuvė“ įmonė (direktorius Stanislovas Dikšas). Ji sėkmingai tęsia mieste lietuviškų spaustuvių šimtametes tradicijas ir šiemet minės savo įmonės įkūrimo 70-metį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt