Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija maudymosi sezono metu stebės Beržyno parko tvenkinio ir Jiezno ežero, naudojamų visuomenės poreikiams, vandens kokybę. Pirmieji mėginiai tyrimams atlikti buvo paimti 2021 m. gegužės 20 d. Gauti vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad vandens telkinių kokybė atitinka higienos normos reikalavimus, keliamus maudyklų vandens kokybei, ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai – žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičius leidžiamų normų neviršija. Būtent šios bakterijos ir parodo, ar vanduo yra užterštas, ar ne.
Beržyno parko tvenkinio vandens mikrobiologiniai parametrai: žarninių enterokokų – 13 KSV/100 ml (norma – 100 KSV/100 ml), o žarninių lazdelių (Escherichia coli) – 50 KSV/100 ml (norma – 1000 KSV/100 ml).
Jiezno ežero vandens mikrobiologiniai parametrai: žarninių enterokokų – 6 KSV/100 ml (norma – 100 KSV/100 ml), o žarninių lazdelių (Escherichia coli) – 10 KSV/100 ml (norma – 1000 KSV/100 ml).
Taip pat paimti smėlio mėginių tyrimai parodė, kad Jiezno ežero smėlyje rasta helmintų kiaušinėlių, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai. Pavėsyje, prisidengę žole ir lapais, negiliai, dirvos paviršiuje iki 3–10 cm gylio, kai kurių helmintų kiaušinėliai puikiai vystosi ir išlieka gyvybingi ilgus metus. Pvz., žmogaus askaridžių kiaušinėliai dirvožemyje užkrečiami išlieka iki 7 metų. Jie neiššąla po sniego danga, išlieka anabiozės būklėje, o atšilus orams – vystosi toliau.
Nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos nerasta nei viename iš tirtų vandens telkinių.
Primename, nors vandens kokybė atitinka higienos normos reikalavimus, nepatariama maudytis „žydinčiame“ vandenyje, ypač alergiškiems žmonėms. Dažniausiai vanduo pradeda „žydėti“ liepos mėnesio pradžioje. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų vandens „žydėjimo“ laikotarpis gali keistis. Jeigu nusprendėte maudytis „žydinčiame“ vandenyje ir pastebėjote pirmuosius alergijos požymius, daugiau nebesimaudykite šiame vandenyje.
Jei vanduo yra užkrėstas žarninėmis lazdelėmis ar žarniniais enterokokais, gresia žarnyno infekcija, todėl maudantis reikia stengtis, kad į burną nepatektų vandens. Užterštas vanduo taip pat gali sukelti akių bei ausų infekcijas. Maudymasis tokiame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.
Norint sumažinti vandens taršą poilsiautojai turėtų laikytis tvarkos, asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Taip pat nepatariama maudytis, po smarkių liūčių. Vandens užterštumas labiau padidėja per karščius, nes paspartėja bakterijų dauginimasis vandenyje, vanduo nespėja išsivalyti – į vandenį išskiriama toksiškų ir pavojingų žmogaus sveikatai medžiagų apykaitos produktų.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, skendimas yra trečia pagrindinė netyčinių mirčių priežastis visame pasaulyje. Tai sudaro 7 % visų mirčių, kurių priežastis – įvairios traumos. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje kasmet nuskęsta apie 320 000 žmonių, todėl raginame nepamiršti saugaus elgesio vandenyje.
a-vanduo-25757.jpg