Tiriant pažeidimus per buvusius prezidento rinkimus, nutarė kreiptis į Seimo valdybą

20240131_190639_738
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Jūratė Skėrytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Seimo komisija, tirianti buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno informaciją apie galimus pažeidimus per buvusius prezidento rinkimus, nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad ši užsakytų atlikti dalies rinkimų išlaidų auditą.

„Nusprendėme, kad kreipsimės į Seimo valdybą prašydami atlikti auditą, nes dabar pateikti duomenys truputį stebina“, – BNS trečiadienį sakė tyrimo komisijos narys konservatorius Andrius Vyšniauskas. 

Komisijos pirmininko demokrato Vytauto Bako teigimu, specialistų vertinimo bus prašoma dėl išlaidų perkant viešosios informacijos rengėjų paslaugas.

Seimo tyrėjų nuomone, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) turimi duomenys smarkiai skiriasi ir neaišku kodėl.

„Pagal VRK pateiktą naujausią apibendrintą informaciją, Gitano Nausėdos išlaidos, TNS vertinimu, buvo padidėjusios iki 800 tūkst. eurų, iš kažkur atsirado dar 200 tūkst. eurų. Yra daug nesupratimo ir neaišku, iš kur tie skaičiai yra. TNS pasakė, kaip būtų galima patikrinti, todėl kreipsimės į valdybą, kadangi per valdybą komisija turi teisę užsakyti auditą“, – tvirtino A. Vyšniauskas.

Jo teigimu, užtektų patikrinti trijų pagrindinių 2019 metų kandidatų į prezidentus poroje televizijų kanalų transliuotos reklamos vertę pagal VRK patvirtintus įkainius ir deklaruotas išlaidas.

V. Bakas stebėjosi, kad VRK savo laiku nesudomino bendrovės TNS LT („Kantar“) pateikta 2019 metų prezidento rinkimų politinės reklamos stebėsenos duomenų ataskaita.

„Kantar“ duomenimis, 2019 metais G. Nausėdos skelbta reklama viršijo 600 tūkst. eurų, nors jis tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.

Jo varžovų – dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio – politinė reklama įvertinta panašiai – atitinkamai 500 tūkst. ir 627 tūkst. eurų, tačiau šie politikai nurodė ir išleidę gerokai daugiau – atitinkamai 693 tūkst. ir 595 tūkst. eurų. 

G. Nausėda išlaidų skirtumą anksčiau aiškino taupumu, savanorių darbu. Atsakydamas į kritiką dėl galimai neskaidrių finansų, jis pareiškė, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.

„Reikia pasakyti, kad ir šiuo atveju VRK nereagavo, gavusi informaciją apie tokius didžiulius skirtumus, kuriuos pateikė stebėseną atliekanti agentūra. (...) Išeina, kad mažiausiai deklaravęs išleidęs kandidatas, žiūrint „Kantar“ išvadas, turėjo didžiausią politinės reklamos intensyvumą. Taip būti negali“, – trečiadienį BNS sakė V. Bakas.

Jis pabrėžė, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo deklaruoti politinės reklamos įkainius, ir jie turi būti vienodi visiems kandidatams.

„Yra aiškūs įkainiai, kuriuos tvirtina VRK, šiuo atveju negali būti jokių nuolaidų arba jos turi būti deklaruojamos. Sąlygos turi būti vienodos visiems kandidatams. Negali vienas kandidatas gauti 80 proc. nuolaidą, o kiti du kandidatai jos neturėti“, – tvirtino komisijos pirmininkas.

Trečiadienį Seimo komisijos posėdyje dalyvavęs reklamos stebėsenos įmonės TNS LT direktorius Gytis Juodpusis teigė, kad vertingiausia jų VRK pateiktos ataskaitos dalis – duomenys apie transliuotą, publikuotą reklamą.

„Pagrindinė vertė šitų duomenų yra reklamų fiksavimas ir jų sąrašas. Tik tuo pagrindu galima daryti tolesnes išvadas, ir tai yra prevencinė priemonė“, – tvirtino jis.

G. Juodpusis pabrėžė, kad apskaičiuodami reklamos vertę įmonės darbuotojai remiasi oficialiais konkrečios žiniasklaidos priemonės pateiktais reklamos įkainiais, o ne VRK patvirtintaisiais. Jis sakė taip pat negalįs žinoti, ar kandidatui taikyta kokia nors nuolaida, ar ne.

TNS LT vadovo teigimu, 2019 metais per prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampaniją fiksuoti 19 tūkst. 152 reklamos įrašai ir šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. pažeidimų, per Seimo rinkimus – daugiau kaip 23 tūkst. reklamos įrašų ir apie 1,2 tūkst. pažeidimų.

Anot G. Juodpusio, pažeidimai daugiausia susiję su neteisingu politinės reklamos žymėjimu.

Laikinąją tyrimo komisiją Seimas sudarė praėjusių metų lapkritį. Ji aiškinasi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus informaciją dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie G. Nausėdos rėmėjus ir štabo darbuotojus, galimo neteisėto poveikio žvalgybos veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus per 2019 metų prezidento rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai kampanijai, galimų pranešėjo teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijai.

Tyrimo išvadas komisija turi pateikti iki kovo 10 dienos.

Gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks nauji prezidento rinkimai.