Tiksinti bomba – perteklinis vaistų vartojimas

Lietuviai ypač „mėgsta“ antibiotikus ir raminamuosius. Tokios išvados baugina – auga ir mirtingumas nuo vaistų. Į mokslinę-praktinę konferenciją Šiauliuose „Racionalaus vaistų vartojimo aktualijos Lietuvoje“ rinkosi gydytojai, farmakologai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Konferencijoje buvo gvildenama itin opi šalyje, tačiau mažai viešai eskaluojama problema – pernelyg neracionalus vaistų vartojimas.

Vaistų vartojimą stebės komitetas

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ir Lietuvos klinikinės farmakologijos draugija Šiaulių Ch. Frenkelio viloje surengė platų atgarsį sukėlusią mokslinę-praktinę konferenciją. Ją inicijavo nuo šių metų Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje pradėjęs dirbti bandomasis Vaistų komitetas, teiksiantis pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai, kaip užtikrinti kuo racionalesnį vaistų vartojimą šalyje, prioritetu laikant pacientų saugumą ir gydymo efektyvumą. Tai pirmasis toks komitetas Lietuvos istorijoje.

Komiteto pirmininkas R. Mačiulaitis skaitė pranešimą „Kodėl racionalus vaistų vartojimas Lietuvoje labiau hobis nei gera praktika?“ Profesorius džiaugiasi, kad pagaliau Lietuvoje yra kalbama apie šią problemą viešai, o ne tarp pačių farmakologų. Tai – jau žingsnis į priekį: „Užtruko laiko, kol Lietuvoje apie racionalų vaistų vartojimą pradėjome kalbėti sistemiškai. Racionalų vaistų vartojimą turėtume matyti kaip neišspręstą, o gal nespręstą problemą.

Vaistų komitetas galės šioje vietoje daug ką pakeisti. Apie racionalų vaistų vartojimą kalbame kaip apie kokybiško gydymo instrumentą, o ne vien tik apie tai, kad vaistai yra brangūs ir kaip juos atpiginti.“

Vaistai ne tik gydo, bet ir veda į mirtį

Racionalus vaistų vartojimas pirmiausia turi būti kokybiško gydymo instrumentas. Jei vaisto dozuotė per didelė ar per maža žmogui, vadinasi, jam teikiamas nekokybiškas gydymas. Profesoriaus pastebėjimu, netipiniam žmogui, pvz., nutukusiam, reikia dozes skaičiuoti atskirai. O tai daro mažuma gydytojų, vadinasi, vaistai skiriami neracionaliai. Tokiais atvejais, pasak R. Mačiulaičio, specialistai turėtų sutarti algoritmus, kuriais visi vadovautųsi: „Ne vaistai yra racionalūs arba ne, o vartojimas racionalus arba neracionalus.“

Būtina įvertinti, koks vaistas tinkamiausias, ar pacientui nepakenks, koks galimas šalutinis poveikis. Jei pacientui paskirti mažo terapinio efektyvumo arba tinkamo, tačiau pernelyg mažomis arba didelėmis dozėmis vaistai, jei numatomas netinkamas gydymo laikas arba nesilaikoma nustatytų gydymo metodikų, gydoma neracionaliai.

Prie ko priveda toks vaistų vartojimas? Netgi prie mirčių. Pasaulyje, remiantis amerikiečių tyrimų išvadomis, mirtingumas nuo vaistų yra ketvirtoje vietoje po kardiologinių ligų, traumų, vėžio. Lietuvoje, pasak profesoriaus, tokių mirčių skaičius per metus galėtų siekti nuo 8 iki 1 900.

Lietuvių meilė antibiotikams ir raminamiesiems

Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika pasakojo apie antibiotikų skyrimą vaikams ir kūdikiams. Deja, statistika nedžiuginanti: Šiauliai ilgai lyderiavo tarp kitų regionų pagal vaikams skiriamų antibiotikų kiekį. Situacija pasikeitė į gerąją pusę, ėmus aktualizuoti ir viešinti problemą, taikyti „StrepA“ testą. Ir visgi ne kiekybinis, o kokybinis antibiotikų skyrimas, anot R. Mažeikos, yra svarbiausia problema.

Raminamieji taip pat kelia nerimą. Vidutinės terapinės dozės vartojimas yra didžiausias tarp kaimyninių šalių ir net 3–4 kartus didesnis nei pavyzdinių šalių. Tokiais vaistais gydomas nerimas, skiriami ir nuo nemigos. Tik štai dauguma raminamųjų turi būti vartojami trumpai, griežtai laikantis instrukcijų.

„Problematiškiausia dalis – ilgesniam nei trijų mėnesių kursui dalis receptų sudaro 76 proc. O tai jau yra griežta riba. Problema tiesiog akivaizdi, – pabrėžia R. Mažeika ir priduria, kad daugiausia juos vartoja moterys, daugėja nuo šių vaistų ir priklausomybių. – Lietuvoje problema aiški – vaistas vartojamas ne dėl to, kad nebūtų blogai, bet dėl to, kad būtų gera...“

Paradoksali situacija šalyje dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Medikamentų skiriama daug, prevencinių programų populiarumas auga, bet mirtingumas nuo šių ligų – taip pat. „Jei skiriame daug medikamentų, gal tuomet neturime infarktų? Deja. Daug pinigų išleidžiama ir širdies ligų prevencinėms programoms. Lietuvoje daugybė žmonių dalyvavo prevencinėse programose jau 12 metų, skaičius didėja. Na, ir dabar turime rezultatą. Daugiausia šalyje mirštama dėl širdies išemijos. Tai šito aš niekaip nesuprantu. Mes nuo širdies ir kraujagyslių ligų išmirštame. Bet ar čia tiesa?“ – pastebi
R. Mažeika.

Medicinos praktikos žiniomis dalijosi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Robertas Badaras. Jis atskleidė bauginančią statistiką apie raminamuosius. Juos tautiečiai geria reikia ar nereikia…

Vaistus skiria… „Google“, kaimynai arba mes patys

„Darbo užteks ir man, ir mano kolegoms, ir mano vaikams, jei šie pasirinks tą profesiją, – neabejoja toksikologas, pridurdamas, kad dabar yra atsiradę gausybė įvairių vaistų, nuo kurių perdozavimo mirštama. – Stovime dabar, pavyzdžiui, mes – trys specialistai, bendras darbo stažas – 100 metų – ir sakome: „Na, kokia čia gali būti grupė?..“ Yra tiek naujų aptinkamų medžiagų, kad 100 metų patirties neveikia.“

Anksčiau psichoaktyviųjų medžiagų būta tiek, kad pakakdavo rankų pirštų joms suskaičiuoti, dabar gi skaičius išaugęs daugiau nei iki pusės tūkstančio: Europoje yra registruoti 628 preparatai, dar kone tiek pat „kandidatų“ stebima – tiek išskirta naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kuriomis piktnaudžiauja žmonės. Į tokių preparatų grupes patenka ir vaistai. „Kuriami, pavyzdžiui, opioidai arba benzodiazepinai. Įsivaizduokit – sėdi sau kur nors gudrutis ir kuria benzodiazepiną. Ribos, kuri buvo – geriečiai ir blogiečiai (vaistai ir narkotikai), neliko“, – teigia R. Badaras.

2016-ųjų duomenimis, vaistai psichoaktyviųjų medžiagų vartojime užima vis didesnę rinką. O pasekmės skaudžios. „Vienus veža mums, kitus – jau teismo ekspertams...“ – pasakoja Toksikologijos centro vadovas. Pasakoja ir tai, kaip pacientai ginasi vartoję heroiną, tačiau išties kraujyje jo nebūta nė pėdsako – vadinasi, netgi jį imama padirbinėti.

JAV, pavyzdžiui, šiuo metu yra baisiausia sveikatos krizė per pastaruosius 40 metų – opioidų krizė. Kodėl? Iš pradžių būdavo fiksuojama nemažai mirčių dėl receptinių opioidų, po to – fentanilių. Nors receptiniai vaistai dar lyderiauja, sintetiniai jau vejasi, o mirčių nuo receptinių opioidų skaičius – didžiulis: „Keliolika procentų amerikiečių opioidus vartodavo nuo bet ko.“

Lietuvoje tokios situacijos nėra, tačiau ir mes, ir kiti europiečiai vaistų vartojame pernelyg daug. Ypač – raminamųjų. Blogiausia, kad juos skiria ne gydytojai, o… mes patys. Didžiąją dalį čia sudaro moterys. Ne pagal paskyrimą net 13 proc. paauglių taip pat juos vartoja. „Liūdesys“, – apibendrina toksikologas.

Opi problema yra vaistų pirkimas – jų be problemų galima nusipirkti internetu. „Parduodu „Xanax“ – daugybė tokių skelbimų mirga internete. Vadinasi, gydytojų recepto gauti net nebūtina, tad neverta ir stebėtis liūdna statistika, nes priklausomybė įgyjama greitai.