Tikimasi rasti beveik 6 mln. eurų Lietuvai svarbių skrydžių skatinimui

Tikimasi rasti beveik 6 mln. eurų Lietuvai svarbių skrydžių skatinimui
Lietuva
BNS/Fotobanko nuotr.
Sniegė Balčiūnaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

2023 metų valstybės biudžete nenumačius 5,9 mln. eurų skrydžių Lietuvai svarbiomis kryptimis skatinimui, Finansų ministerija ragina pinigų tam ieškoti perskirstant jau suplanuotas išlaidas. Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad tokių galimybių bus ieškoma.

Finansų ministerijos Biudžeto departamento vadovė Daiva Kamarauskienė sako, kad Susisiekimo ministerija turi ieškoti, kaip perskirstyti lėšas, kad jų liktų skrydžių skatinimo programai. 

„Jeigu užsibrėžėme tą raudoną 5 proc. deficito liniją ir laikom, tai turime ieškoti tik viduje, nuo ko nuimti, gal kokios suplanuotos išlaidos turi mažesnį prioritetą ir kokios galimybės skirti šitai programai“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete aptariant verslo skrydžių ir krypčių plėtrą teigė Finansų ministerijos atstovė. 

„Buvo pasirinkti kiti prioritetai, o finansinės galimybės yra tokios, kokios yra (...) Jeigu ieškoti perskirstymo galimybių, galime kartu su ministerija tą daryti“, – pridūrė D. Kamarauskienė.    

Ji, be kita ko, priminė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo plėtros programoje 2023 metams numatyta virš 2 mln. eurų skrydžiams į Londono Sičio oro uostą.    

Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba tvirtino, kad bus ieškoma galimybių kitų metų biudžete rasti finansavimą konsultantų pasiūlytam oro susisiekimo skatinimo modeliui, pagal kurį Lietuva planavo finansiškai remti maždaug 12 naujų skrydžių krypčių.   

„Ieškosime tų galimybių“, – komitete žadėjo R. Dilba.  

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad verslininkas Lietuvoje išleidžia apie 1,5 tūkst. eurų per dieną. 

Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas išvardijo verslui tinkamiausių skrydžių kryptis: Londonas, Berlynas, Diuseldorfas, Frankfurtas, Miunchenas, Skandinavijos šalių sostinės, Varšuva, Viena, Amsterdamas, Madridas, Paryžius.  

„Tokios būtų pagrindinės kryptys į šalis, iš kurių pas mus pasiekia daugiausia investicijų“, – komiteto posėdyje teigė R. Valiūnas.  

Pagal Jungtinės Karalystės įmonės „Informa Markets“ parengtą rizikos su oro bendrove pasidalijimo modelį valstybė finansiškai remtų jai strategiškai svarbias naujas kryptis. Investicija tiek oro uostui, tiek oro bendrovei turėtų atsipirkti ilgiausiai per 10 metų. 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis spalį pranešė, kad dėl lėšų stygiaus vėlesniam laikui atideda oro susisiekimo skatinimo modelį, kuris turėtų dešimtmetį užtikrint susisiekimą oru bent 10 Lietuvai svarbių krypčių, tarp kurių būtų Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Roma. 

Susisiekimo ministro liepą patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030-ųjų nurodoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva tiesioginiais skrydžiais turėtų būti pasiekiama iš bent 150 miestų.