PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Sausio 27 d. 10:02

Tikėtina, kad vėl padidėsime Nemenčinės rinkimų apygardos sąskaita

Vilnius

BNS nuotr.

Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt


202399

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tęsia bendradarbiavimą su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra. Praėjus vieneriems metams po Seimo rinkimų buvo atlikta vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizė. 54-oji Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda nebuvo išskirta, tačiau situacija parodė, kad artėjama prie kritinės ribos.

Duomenų analizė parodė, kad per metus nuo 2020 metų spalį vykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų atsirado viena apygarda, kuri jau ima viršyti leistiną 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribą skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

„Tokia situacija susidarė pastaruoju metu besiplečiančio Vilniaus priemiesčio teritorijoje esančioje Nemenčinės apygardoje. Joje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia – 110,35 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus,“ – informuoja VRK ir primena, kad rinkimus reglamentuojantys teisės aktai numato, jog rinkėjų skaičius apygardoje gali svyruoti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

VRK duomenimis, žemiausia, 90 proc. siekianti, rinkėjų nuokrypio riba per vienerius metus kol kas nėra peržengta. Šiuo metu mažiausios rinkėjų skaičiumi Karšuvos (Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimančioje) apygardos rinkėjų skaičiaus riba siekia 90,44 proc. Jei rinkėjų skaičius per ateinančius metus šiose apygardose viršytų rinkėjų skaičiaus nuokrypio ribas, artėjant kitiems Seimo rinkimams VRK perbraižytų šios ir greta esančių apygardų ribas, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus ir už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius.

Analizė parodė, kad per metus nuo praėjusių Seimo rinkimų 54-ojoje Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje rinkėjų šiek tiek sumažėjo. 2020 metais šioje apygardoje buvo užregistruoti 31 506 rinkėjai, o jų nuokrypis nuo vidurkio sudarė 91,28 proc. Dabar šioje apygardoje esama 31 399 rinkėjų (sumažėjo 107), o nuokrypis sudaro 90,52 proc. Atsidūrėme arti ribos, kai prie šios rinkimų apygardos gali būti prijungti rinkėjai iš kitų apygardų, kaip jau buvo padaryta.

Prieš praėjusius Seimo rinkimus Molėtų-Širvintų rinkimų apygardai buvo atseikėta rinkėjų iš Vilniaus rajono Paberžės, nors iš pradžių ketinta „atiduoti“ ir Glitiškių rinkėjus. Galimas dalykas prie šio sprendimo vėl gali būti sugrįžta, kadangi kaimyninė Nemenčinės rinkimų apygarda pasižymi 110,35 proc. nuokrypiu ir yra vienintelė, kurioje rinkėjų skaičius viršija leistiną 110 proc. Per metus šis nuokrypis padidėjo maždaug 2 proc., o rinkėjų skaičius išaugo 853 – nuo 37 425 iki 38 278.

Aišku, girdint tradicija jau tapusius lenkų politikų pasipiktinimus dėl jų rinkėjų „parceliavimo“, VRK žvilgsniai gali krypti ir į šiauriau esančią Deltuvos pietinę apygardą, kuriai priklauso Ukmergės rajonas. Tačiau ši kaimyninė apygarda taip pat traukiasi ir artėja prie minimalios ribos (ten 2021 metais nuokrypis sudarė 90,63 proc.), todėl padėtis ukmergiškių sąskaita kažin ar būtų keičiama. Juo labiau, kad Nemenčinės apygardą tikrai tektų perdalyti, o atiduoti kitoms apygardoms nelabai išeitų: Nemenčinei kaimyninė Medininkų apygarda irgi artėja prie pavojingos išsipūtimo ribos (šių metų nuokrypis Medininkų apygardoje siekia 109,52 proc.), o Nalšios pietinė dar gali gyvuoti su turimais rinkėjais (nuokrypis sudaro 95,15 proc.)

Jei mažėjimo ir didėjimo tendencijos išliks tokios pat, VRK kokius nors sprendimus tikrai teks priimti.