Tikėjimas ir daina žadino viltį vėl išvysti laisvą Tėvynę...

Klaipėda

Šventėje dainavo choras „Atminties aidai“, kuriam daug metų vadovavo R. Česnauskienė.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

63023

Gargžduose trijų Žemaitijos tremtinių chorų atliekamos dainos spaudė ašaras ir ne vieną čia atvykusį praėjusį sekmadienį sugrąžino į jaunystės dienas, praleistas toli nuo gimtinės – Sibiro miškuose, išdegintose Kazachstano stepėse ar prie šiauraus Ledjūrio... Taip paminėtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo įsikūrimo 30-metis.

Paskatino atgimimo banga

Po šv. Mišių bažnyčioje, kurias aukojo tremtyje gimęs kanauninkas Jonas Paulauskas ir giedojo jungtinis tremtinių choras, buvę tremtiniai ir jiems prijaučiantieji, susirinkę į Gargždų kultūros centro salę, sutartinai sugiedojo Lietuvos himną ir tylos minute pagerbė žuvusiuosius už Tėvynės laisvę. Iš viso per 1940–1953 metų laikotarpį iš Lietuvos į tremtį ir Gulago lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkstančių žmonių. Šiuo metu Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga vienija apie 30 tūkstančių narių.

Sąjūdžio užgimimo metais tautinio pakilimo dvasia užliejo mūsų tėvynę iki pat tolimiausių jos kampelių. Ilgą laiką žeminti žmonės atsitiesė, prabilo apie patirtas skriaudas, išdrįso sakyti tai, ką mąsto – atgavo savigarbos jausmą. Atgimimo bangos pagauti buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai suskato jungtis į organizacijas. Susikūrė „Tremtinio“ klubo skyriai rajonuose, o 1990 metais, pasivadinusi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, jau turėjo apie 40 tūkstančių narių. Tai buvo žmonės, niekada nepraradę vilties sugrįžti ir gyventi laisvoje tėvynėje.

Gargžduose „Tremtinio“ klubo prie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis susirinkimas įvyko 1988 metų gruodžio 6 dieną. Jame dalyvavo apie 300 žmonių. Į susirinkimą atėjo ir valdančios komunistų partijos atstovai, komjaunuoliai, pastebėti keli buvę stribai. Žmonės nesibaimino viešai sakyti, kaip ir kas juos trėmė, kalino, užgauliojo. Pradėta nukentėjusių okupacijos metais registracija – tą dieną užpildytos 277 anketos.

Buvo išrinkta 15 narių klubo taryba, jos pirmininkės pareigos patikėtos mokytojai Danutei Paškauskaitei.

Atkurta derama pagarba

Kultūros centre vykusiame minėjime plačiau apie klubo, vėliau – LPKTS Klaipėdos rajono filialo, veiklą kalbėjo dabartinis jo valdybos pirmininkas Jonas Šatkus ir tremtyje gimusi mokytoja Verutė Nekrevičiūtė. Organizacija pirmiausia stengėsi įgyvendinti tada steigiamajame susirinkime priimtos rezoliucijos nuostatas: reikalauti socialinio teisingumo buvusių tremtinių, kalinių ir jų šeimų atžvilgiu, apginti jų teisėtus interesus, surasti rezistencijos ir tremties aukas, įamžinti jų atminimą, ugdyti jaunąją kartą patriotiškumo ir pilietiškumo dvasia. Per šį laikotarpį buvo deramai palaidoti pokariu žuvusių laisvės kovotojų palaikai, pastatyti jiems paminklai, kryžiai. Šventųjų skulptūromis, atminimo lentomis, lauko akmenimis ar kitaip paženklintos pasipriešinimo okupacijai kovų vietos ir datos. Kaip apibendrino valdybos pirmininkas, sąjungos nariai ir dabar yra aktyvūs: dalyvauja politinėje veikloje, minėjimuose, renginiuose ir projektuose, lanko atmintinas Buvę tremtiniai ir jiems prijaučiantieji gausiai susirinko į Gargždų kultūros centro salę.vietas šalyje ir užsienyje.

Minėjimo dalyvius pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, linkėjo jiems sveikatos ir stiprybės tolimesnėje veikloje. Atkakliai budėti Tėvynės laisvės sargyboje skatino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, tą dieną dalyvavęs Kryžkalnyje atidengiant memorialą Kęstučio apygardos partizanams. Pasveikino muziejininkai Sabina Vinciūnienė ir Marius Mockus, primindami, kad tik šių žmonių lūpomis pasakojami pokario metų įvykiai, jų išsaugota dokumentika mūsų jaunajai kartai leidžia iš tikrųjų susivokti Lietuvos istorijoje. Sveikindama tremtinius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė priminė, jog nemaža dalis tremtinių ir politinių kalinių yra aktyvūs šios partijos nariai, dar daugiau jų – rėmėjai.

Nepamiršk, Lietuva, tų dainų

Ne veltui esam vadinami dainų šalimi... Pokariu šimtams tūkstančių lietuvių atsidūrus tremtyje toli nuo gimtinės ar Gulago lageriuose netilo gimtinės ilgesio dainos. Liūdnos ir viltingos. Kiekvieną širdies kampelį paliečiantys jų tekstai ir melodijos padėjo išgyventi, o dabar jos stiprina mūsų istorinę atmintį. Dar ir dabar, kaip liudija „Misija Sibiras“ dalyviai, vietiniai sibiriečiai prisimena dainuojančius lietuvius.

Gargžduose netrukus prie susikūrusio „Tremtinio“ klubo buvusi tremtinė Aldona Varkalienė subūrė moterų ansamblį. Jis vėliau išaugo į jos likimo draugų chorą, pavadintą „Atminties aidai“, kuriam jau šešiolika pastarųjų metų vadovauja chorvedė Regina Česnauskienė. Choras dalyvavo visose tremtinių dainų šventėse, kasmet vyksta į Ariogaloje vykstantį Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Yra įvairių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rajono filialo renginių, minėjimų ar kitų iškilmių dalyvis. Gargždų krašto muziejaus laikinasis vadovas M. Mockus šia proga priminė, jog pastarųjų metų muziejaus veikla neįsivaizduojama be šių choristų. Čia besilankantys keliautojai užsienio kruiziniais laivais pirmą kartą ir turbūt vienintelėje vietoje išgirsta mūsų šalies istoriją, papasakotą tremtinių dainomis...

Paminėti Gargždų tremtinių choro sukakties į svečius atvyko gargždiškių dainininkų nuolatiniai bičiuliai iš Žemaitijos miestų: Mažeikių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“ (vad. Zita Gužauskienė) ir Tauragės choras „Tremtinys“ (vad. Tauragės garbės pilietis Romualdas Eičys). Pakiliai skambėjo lietuvių kompozitorių bei pačių tremtinių ir politinių kalinių sukurtos patriotinės dainos.

Širdingi padėkos žodžiai išsakyti, dovanos ir gėlių puokštės įteiktos ilgametei gargždiškių choro vadovei Reginai Česnauskienei, būtent šiame koncerte atsisveikinusiai su chorvedės darbu. Nuo ateinančių metų chorui „Atminties aidai“ vadovaus Kristina Katauskienė.

img-3965.JPG

img-3970.JPG

img-3938.JPG

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt