Tik laisvi užaugam dideli

Tik laisvi užaugam dideli
Utena
Reporteris Edita Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, subrandinta ir išauginta Vasario 16-osios, mums visiems yra artima, daugelio asmeniškai išgyventa, prisimenama kaip ypatingai brangus tautos vienybės ir drąsos laikas...

Šios dienos minėjimas Ignalinoje kovo 11-ąją pradėtas Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Iškilmingas šv. Mišias aukojo klebonas Vidas Smagurauskas, pamoksle kalbėjęs apie gyvenimo dorybes, atgailos ir atsivertimo prasmę. Savivaldybės vadovai kartu su kitais parapijiečiais meldėsi už Lietuvos valstybę, lietuvių vienybę ir prašė Dievo malonės už laisvę kovojančiai Ukrainos tautai. „Esame laisvi ir tiek stiprūs, kad jau galime padėti kitiems. Vertinkime ir saugokime savo laisvę, padėkime ukrainiečiams, kurių kelios dešimtys jau gyvena ir mūsų rajone“, – po mišių kreipdamas į žmones sakė meras Justas Rasikas.

Saulėtą šventinę popietę visus kartu švęsti laisvę kvietė Ignalinos rajono kultūros centras. Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno mėgėjų kolektyvai dovanojo šviesų ir spalvingą trijų dalių koncertą „Tik laisvi užaugam dideli“. Ignaliniečius sveikino ir saugoti šalies nepriklausomybę, branginti laisvę, mylėti savo kraštą kvietė savivaldybės meras Justas Rasikas, Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Nepriklausomybės atkūrimo dienas 1990-aisiais ir ypatingą to meto tautos susitelkimą prisiminė visada su džiaugsmu Ignaliną lankantis kraštietis, Ignalinos rajono garbės pilietis, signataras Česlovas Juršėnas.

„Mums buvo duotas šansas, kuriuo sugebėjome pasinaudoti. Susiklosčiusi palanki tarptautinė situacija, tautos vieningumas ir pribrendimas permainoms buvo pagrindiniai veiksniai, nulėmę, kad Lietuva palyginti su kitomis šalimis gana lengvai atgavo nepriklausomybę. Taip, žuvo žmonės ir kiekvieno jų gyvybė mums svarbi bei atmintina“,– kalbėjo signataras. Tylos minute buvo pagerbti visi už Lietuvos ir Ukrainos laisvę žuvusieji. 

Rodyta istorinė filmuota medžiaga visiems priminė Sąjūdžio laikus ir tą gaivaus oro gurkšnį, kuris tautą vedė į priekį, vėliau – įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO šventines akimirkas bei galiausiai – Ukrainos palaikymo mitingus, koncertus, lietuvių pastangas padėti savo širdžių broliams ir sesėms... Koncerte, kurį pradėjo Lietuvos valstybės himną sugiedojusi mažoji Airūnė Marija Katyšovė, sukosi liaudišką dvasią puoselėjančių kolektyvų – „Lelijėlė“, „Dringelė“, „Gaja“, „Lūgnė“ – šokėjai, beaugantis ir naujos meninės išraiškos beieškantis „Kaprizas“, savo balsus gražiai auginantys „Kvinteto“ vaikai. Jaunystės polėkiu žavėjo „Pumpurų“ atlikėjai ir laisvai skriejančios jų dainos, gyvenimo džiaugsmas ir branda skambėjo „Atgaivos" moterų balsuose. Žinoma, patys mieliausi buvo ir daugiausia šypsenų sulaukė mažieji šokėjai ir dainorėliai.

Koncertą vedę Julijana ir Eimantas – jauni, drąsūs, gražūs pirmosios nepriklausomybės kartos vaikai – kalbėjo ir apie savo jausmus. Tai džiaugsmas, kad gali gyventi, mylėti ir kurti laisvoje šalyje bei pasididžiavimas savo tėvais, seneliais, dovanojusiais tą laisvę... Koncerto pabaigoje buvo kviečiama statyti ne sienas, o tiltus, matyti ir girdėti vieni kitus, šalia esantį žmogų priimti ne kaip priešą, o kaip turtą...