Tėvo dienai artėjant ugniagesys A. Kriunas: „Dukroms stengiuosi būti ne tik tėčiu, bet ir draugu“

Klaipėda

Etaplius.ltŠaltinis: valstybValstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.

303062

Šį sekmadienį – Tėvo diena! Yra laikas, kai tėčio glėbys saugo nuo visų pavojų. Ateina metas, kai jo patarimai suteikia stiprybės. Net ir suaugus gera žinoti, kad tėčiui svarbu, kaip sekasi jo dukrai ar sūnui. Kiekvieno tėčio gyvenimas yra ypatingas ir nepakartojamas.

Šį kartą norime pasidalinti Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-osios komandos budinčios pamainos vado Arūno Kriuno tėvystės istorija. Jo darbo biografijoje šimtai užgesintų gaisrų, ne vieno žmogaus išgelbėta gyvybė, daugybė sudėtingų gelbėjimo darbų.

Jis savo tėčio neteko būdamas šeštoje klasėje. Nors kartu jų būta neilgai, bet, kaip teigia Arūnas, iš savo tėvo jis išmoko atsakomybės, kuri yra labai svarbi ir gyvenime, ir darbe. Tai, ką tėtis įdeda į vaiko širdį, joje lieka visam gyvenimui.

Tėvo dieną A. Kriunas lauks dukrų jaunėlės Robertos ir vyresnėlės Viktorijos sveikinimų. Robertos sveikinimas atskries iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Viktorijos – iš Italijos. Šiose šalyse jo dukros kuria savo gyvenimus.

Jis sako, kad su dukromis sieja labai artimas ryšys. Tikisi, kad jo nesusilpnins ir dabar juos skiriantis didelis atstumas.

Viktorija yra žmonos dukra iš pirmosios jos santuokos, jis užaugino ją kaip savo dukrą. Augindamas abi dukras, visada stengėsi būti joms ne tik tėčiu, bet ir draugu.

„Kai dukra Roberta mokėsi gimnazijoje, pažinojau visus jos draugus. Kai tik galėjau, visur su ja ir jos draugais keliavau kartu, buvau nuolatinis jos žygių bendrakeleivis. Ir ne tik tai. Roberta buvo nuolatinė gaisrinės lankytoja, kolegų meiliai vadinta „pamainos dukra“. Ji ateidavo pas mane į darbą ne tik, kol buvo maža, bet ir tada, kai lankė mokyklą, ir studijų metais. Sekmadienį, kai gaisrinėje ruošdavome bendrus pietus, ji užsukdavo pas mus kartu pavalgyti, pabendrauti. Tas artimas, nuo vaikystės mus siejęs ryšys, niekur nedingo ir dabar. Tikiuosi, jo neprarasime ir ateityje“, – sako A. Kriunas.

Pasak jo, nors dukros jau užaugusios, bet ir dabar jos žino, kad visada gali pasikliauti jo ir mamos parama.

Kaip švenčia Tėvo dieną, kai mylimos dukros taip toli nuo gimtųjų namų? Pasirodo, jis turi puikią tradiciją – dideles šventes keičia į keliones. O aistra kelionėms jį užkrėtė vyresnėlė Viktorija.

„Ji mūsų kelionių organizatorė, idėjų generatorė“, – pasidžiaugia A. Kriunas ir papasakoja apie kelionę į Dubajų, kur tuo metu dirbo Viktorija. Ji surengė tėvams nuostabią kelionę po šį didžiausią Jungtinių Arabų Emyratų miestą, kuriame jie pamatė tai, kas ne vienam turistui yra nepasiekiama.

Pasak A. Kriuno, dukroms augant, Tėvo diena neretai būdavo skirta kelionei. „Man net ir prasta kelionė yra geriau už gerą restoraną“, – priduria jis. Šią Tėvo dieną jo su žmona Dalia irgi lauks malonios dukrų sugalvotos staigmenos.

„Štai nuskridome pas dukrą Robertą į Ameriką, o oro uoste mus pasitiko Viktorija, atvykusi iš Italijos. Mūsų su Viktorija gimtadienius skiria kelios dienos, tai iš jaunėlės gauta bendra dovana, kaip sakoma, „išvertė iš koto“. Skrydis keturviečiu lėktuvu virš įžymiojo Majamio paplūdimio atėmė žadą, teko tą lėktuvėlį pačiam pilotuoti“, – pasakoja jis apie dukros jiems organizuotą didelį siurprizą.

Nors jis pats gimtosios Klaipėdos, ieškodamas savęs, nepaliko, bet niekada nebuvo iš tų, kurie mėgintų atimti iš dukterų sparnus. Beje, noras keliauti jam nebuvo svetimas. Jaunystėje mokėsi laivų elektros įrenginių montavimo subtilybių. Kaip laivai užleido vietą gaisriniams automobiliams? Paaiškėja, kad tarnybą sovietų armijoje atliko priešgaisrinėje gelbėjimo komandoje, kuri aptarnavo laivyną. Kaip tyčia, prie jo namų atsidarė ir nauja gaisrinė...

„Kai įsidarbinau, žadėjau ilgai neužsibūti, tik kol susirasiu geresnį darbą. Tai štai, tebeieškau vis“, – juokiasi jis ir skaičiuoja, kad priešgaisrinėje apsaugoje dirba jau trisdešimt penkerius metus. Tiksliau, juokaudamas paaiškina, kad darbo stažą skaičiavo iki trisdešimt penkerių, kai jų sulaukė – „pametė“ skaičių.

Nors ugniagesio duona ir sunki, bet, pasak A. Kriuno, gera emocija kažkam padėjus, ar išgelbėjus gyvybę, išlieka ilgam: „Tai ir padeda stumti tą gyvenimo rutulį toliau į kalną. Anot dukros Robertos, gerų karmos taškų esu daug pririnkęs, tai saugau juos“, – tvirtina jis.

Jam, kaip daugeliui tėčių, labai svarbu, kad dukros būtų laimingos ir saugios. Jis tiki, kad tai, ką įdėjo į jų širdį, nepasimirš ir lydės jas visą gyvenimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt