Tęsiami Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

Rugsėjo 9 d. Ignalinos krašto muziejuje įvyko septintasis Lietuvių kalbų dienų renginys, skirtas lietuviškiems vardams. Išklausyta Vilniaus universiteto profesorės kraštietės Daivos Sinkevičiūtės paskaita apie vardų įvairovę ir Ignalinos krašto vardus. Džiaugtasi Ignalinos švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos mokinių piešinių paroda, gražiomis muzikinėmis akimirkomis, kurias dovanojo Didžiasalio vokalinio ansamblio „Vėtrungė“ dainininkės.  Svečius ir dalyvius pasveikino, padėkos dovanėles įteikė savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas. Na, o renginio pabaigoje buvo paskelbti muziejaus dar pavasarį organizuoto gražiausio vardo rinkimų nugalėtojai. Tai vardai Rasa ir Radvilas.

Kaip sakė profesorė D. Sinkevičiūtė, lietuviai tuo ir unikalūs, kad jų vardai turi reikšmes, atitikmenis leksikoje. Naujausiame lietuviškos kilmės vardų žodyne įrašyta per 3 tūkst. vardų. Daug jų nė negirdėti, primiršti ar itin seni, reti. Tai tikras lobynas ieškantiems ne tik originalaus, bet ir gražią prasmę turinčio vardo. Kalbėdama apie Ignalinos krašto vardus profesorė sakė, kad jie panašūs kaip ir visoje Lietuvoje. Iki 1943 metų populiariausi moteriški: Janina, Ona, Veronika, Bronė, Genė...; vyriški: Jonas, Antanas, Juozas, Petras, Vytautas, Algimantas. Vėlesniu laikotarpiu atsirado daug Danučių, Irenų, Biručių, Aldonų, Nijolių, Andrių, Darių...Vieni rečiausių, tikrai gražūs ir įdomūs vardai: Gustas, Gustė, Kristalė, Meirūnė.

Paskaitoje kalbėta apie vardų rūšis ir jų skirstymą pagal kilmę, atsiradimo laiką. Didžiąją dalį lietuviško vardyno sudaro senieji dvikamieniai, t. y. sudaryti iš dviejų žodžių, vardai. Tai Mantvilas, Vytautas, Algimantas, Eimantas, Norvaišas, Sirvydas, Švitrigaila ir t. t. Jie yra patys seniausi (siekia kelis tūkstančius metų) ir panašūs į kitų kalbų: slavų, germanų, keltų, graikų, net senovės indų, – vardus.

Krikščioniškų vardų kilmė yra ne baltiška. Į Lietuvą jie atkeliavo su krikščionybe. Jie hebrajiški, graikiški, lotyniški. Yra ir germanų šventųjų vardų, nemažai slaviškos kilmės. Dar vienas labai įdomus sluoksnis – vardai, kilę iš bendrinių žodžių. Kadaise žmonės linkėjo kokio nors gyvūno ar augalo geriausių savybių, galių. Paskui tais vardais, nors jie buvo panašūs į pravardes, buvo nusakomi įvairūs žmonių bruožai. Šiandien pas mus pakliuvo tik tie, kurie skamba gražiai ir yra atėję iš tautosakos ar mitologijos, pavyzdžiui, Putinas, Sakalas, Eglė, Liepa, Gabija, Austėja. Įdomūs naujieji vietovardiniai vardai: Neringa, Nida, Ūla...

Gamtiniai vardai su XX a. atėjusia nauja pasaulėžiūra: Eglės, Liepos, Ąžuolai, Rasos ir Audros yra naujųjų laikų vardai. Dalis lietuviškų vardų atėjo iš literatūros – tai Gražina, Milda, Nijolė, kurie sukurti istorikų, rašytojų, kiti buvo sukurti iš jau esančių (Eimintas, Dovaldas). Greičiausiai nunyko ir šiuo metu nebevartojami yra neigiamas prasmes turėję vardai: tokie kaip Traidenis ir panašūs. Kai kuriems seniausiems lietuviškiems vardams net keli tūkstančiai metų – tai Mantvilas, Vytautas, Algimantas, Eimantas, Norvaišas, Sirvydas, Švitrigaila. Kai kurie jų vis dar vis dar vieni populiariausių, kai kurie likę tik istorijos vadovėliuose.

Viena renginio dalyvė pasakojo apie savo vaikystės kaimą, kuriame buvę 10 Juozų ir kiekvienam žmonės buvo sugalvoję vis kitą vardo formą (Juzikas, Juzia...). Profesorė sakė, kad taip būdavę visoje Lietuvoje ir visais laikais, nes vardas turi išskirti žmogų iš visų kitų. 

Dailės studijos mokiniai, kaip pasakojo vadovė N. Trinkūnienė, piešiniuose rinkosi vaizduoti Ignalinai svarbius Igno ir Linos vardus, taip pat populiarius mitologinius  vardus Austėja, Gabija, įdomius – Rusnė, Aurėja. Gražus jiems pasirodė ir Vilijos vardas. Mokytojai, mokiniams dėkota už parodą, kuri gražiai papildė vardams skirtą renginį. Pasveikinta ir vienintelė renginyje buvusi gražiausio vardo savininkė Rasa Juodagalvienė.