PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2024 m. Rugpjūčio 5 d. 12:57

Teritorijų planavimu jungčiai „Harmony Link“ įrengti užsiims „Ardynas“

Lietuva

Litgrid. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT


312763

Strateginio objekto – elektros perdavimo jungties „Harmony Link“ – dalies sausumoje įrengimą planuos magistralinius dujotiekius ir vamzdynus projektuojanti įmonė „Ardynas“, praneša sutartį pasirašiusi dujų sistemos operatorė „Litgrid“.

Kaip skelbiama, „Ardynas“ iki 2026 m. pabaigos turės parengti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, nustatyti ir įregistruoti žemės servitutus bei teritorijas, kuriose taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Kaip Eltai nurodė „Litgrid“, šių darbų kaina siekia 410 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Sudėtingą ir ypatingos valstybinės svarbos „Harmony Link“ projektą sklandžiai perkeliame iš jūros į sausumą ir nuosekliai tęsiame darbus. Pasirašę sutartį su paslaugų tiekėju pradedame teritorijų planavimo rengimo etapą. Siekiame, kad nauja elektros jungtis darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir gyventojams. „Harmony Link“ yra strateginis Lietuvos projektas, ši jungtis užtikrins pajėgumus komercinei elektros prekybai po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – pirmadienį išplatintame pranešime sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Kaip jau skelbė „Litgrid“, statant jungtį planuojama įrengti įrengti 220 kilovoltų (kv) įtampos elektros perdavimo liniją iki sienos su Lenkija bei 13,8 hektarų (ha) ploto transformatorių pastotę Vilkaviškio rajono savivaldybėje esančiame Gižų kaime. Tiesiant sausumos liniją planuojama iš dalies panaudoti esamą bei planuojamą kelių infrastruktūrą tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Sutartį dėl „Harmony Link“ sausumos dalies įrengimo Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE pasirašė dar liepos viduryje.

Kaip skelbiama, iki 2024 m. pabaigos PSE ir „Litgrid“ priims finansinį investicinį sprendimą, kuriuo abi bendradarbiaujančios šalys patvirtins savo įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti projektą.

Pagal pirminį grafiką statybos darbų viešasis pirkimas turėtų būti paskelbtas 2026 m., naujoji jungtis turėtų būti įjungta iki 2030 m. pabaigos.

Vyriausybė šių metų kovo mėnesį jau patvirtino energetikos sistemos sinchronizacijos plano patikslinimą, kuris numato „Harmony Link“ elektros jungties įjungimą iki 2028 m.

Gegužės pabaigoje „Litgrid“ baigė priimti rinkos dalyvių siūlymus dėl „Harmony Link“ jungties ir transformatorių pastotės projektavimo ir įrengimo, pradėtos viešosios konsultacijos.

„Harmony Link“ 700 megavatų (MW) galios elektros jungtis su Lenkija yra vienas iš sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų, kuriuo siekiama užtikrinti elektros rinkų integraciją. Elektros jungtis bus apie 350 km ilgio, iš kurių apie 300 km sudarys jūrinė dalis.

„Harmony Link“ jūrinės jungties projektui 2023 m. pradžioje pabrangus nuo 680 mln. iki 1,6 mlrd. eurų, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės sutarė kabelį tiesti sausuma, šalia „Rail Baltica“ vėžės.

Lietuva ir Lenkija jau turi vieną sausumos elektros jungtį „LitPol Link“, per kurią bus įgyvendinama sinchronizacija.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Trijų Baltijos šalių operatoriai sutarė sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir atsijungimą nuo vadinamojo BRELL žiedo atlikti 2025 metų vasarį. Iš viso „Litgrid“ jau įgyvendino 8 sinchronizacijos projektus.

Elektros jungties „Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (ES) lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

„Ardynas“ pernai skelbia patyręs beveik 143,6 tūkst. eurų nuostolį ir gavęs virš 2 mln. eurų pajamų. 2022 metais nuostolis siekė 232,4 tūkst. eurų, o pajamos – 1,7 mln. eurų pajamų.