Telšiuose Durbės mūšio pergalės dieną patrankų šūviai ir dešimtys plazdančių Žemaitijos vėliavų

Žemaitijos sostinėje iškilmingai paminėta Durbės mūšio pergalės diena. Šis laimėjimas 1260 m. vienas svarbiausių Lietuvos ir net visų Baltijos šalių įvykių istorijoje. Pernai iškilmingai pastatę paminklą, skirtą Durbės mūšiui, telšiškiai šiemet gausiai rinkosi trankiai įprasminti žemaičiams svarbios datos.

„Žemaičių drąsa ir narsa tapo pavyzdžiu visoms Pabaltijo gentims, todėl, įprasmindami šią pergalę, tradiciškai liepos 13 – ąją, 20 valandą, visus pakvietėme atvykti į Durbės mūšio skverą Telšiuose paminėti Durbės mūšio, – kalbėjo renginį vedusi Telšių kultūros centro režisierė Agnė Jakavičiutė.

Šventiškai nusiteikusius žemaičius ir lietuvius pasitiko bei sveikino Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyriaus pirmininkas Andrius Dacius. Jis – vienas iš Durbės mūšio minėjimo iniciatorių Telšiuose. A. Dacius pasidžiaugė, kad žemaičiai šventės paminėti susirinko ypač gausiai: „Anksčiau Durbės mūšio dieną prie Žemaičių sienos minėdavome aštuoniese, o šiemet gretos gerokai prasiplėtė“.

Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite karščiausias naujienas!

Iškilmingą žemaitukų žirgų eiseną aplink Durbės mūšiui skirtą paminklą surengė Lietuvos raitieji skautai (VšĮ „Raitija“ prezidentas ir Lietuvos raitųjų skautų vadovas Liudas Augaitis iš Kretingos rajono). „Mums Telšiuose reikia tokio žmogaus, kuris kone iš Kretingos kartu su saviškiais atjojo su nakvynėmis, šiąnakt per lietų lauke miegojo ir liks nakvoti Telšiuose“, – kalbėjo A. Dacius. L. Augaitis yra ne tik giluminės etnokultūros žinovas ir puikus senųjų liaudies dainų atlikėjas, bet ir senovinės lietuviškos žemaitukų veislės žirgų augintojas ir populiarintojas.

Sveikinimo kalbą susirinkusiems sakė Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius, Broniaus Morkevičiaus eilėraštį „Žemaičiai“ skaitė ūkininkas iš Kražių Marijus Čekavičius, švente džiaugėsi Durbės mūšio paminklo idėją įgyvendinęs architektas profesorius Algirdas Žebrauskas. „Pats svarbiausias dalykas yra tai, kad žmonės nenori pamiršti savo istorijos ir šaknų. Nenoras pamiršti labai gerai atsispindi paminkle. Žmonės po kruopelę sunešė ir tokių iškiliausių paskutiniu laikotarpiu atsiradusių paminklų daugiausiai yra pastatyta ne kur nors kitur, bet Žemaitijos sostinėje. Visiems tariu ačiū. Už pergalę turi dėkoti ne tik žemaičiai žemaičiams, lietuviai žemaičiams, bet ir latviai, ir estai, ir, matyt, net iš dalies rusai. Penkiasdešimt kartų gyveno nuolatiniame kare, kad išsaugotų savo tapatybę, kalbą ir kultūrą. Būkime verti to prisiminimo!“ – kalbėjo A. Žebrauskas.

Pasveikinti žemaičių atvyko Telšių rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Gusarovas. Jis dviem žemaitiškiausioms Jūratės ir Kęstučio Beržinių bei Linos ir Andriaus Servų šeimoms įteikė dovanų Žemaitijos simbolį – vėliavą. Tokia pat dovana perduota ir miesto seniūnui Kaziui Lečkauskui.

Ypatingai svarbų dokumentą – Žemaičio pasą – bei Ingos Baranauskienės išleistą knygą apie Durbės mūšį A. Dacius įteikė Žemaitijos šaulių 8 – osios rinktinės vadui Juliui Svirušiui. Knygos apie Durbės mūšį įteiktos žemaičiams Telšių rajono savivaldybės Tarybos narui Algirdui Bacevičiui, kolekcininkui Vytautui Kybartui ir bene amžiumi vyriausiam minėjimo dalyviui Vincui Abelkiui.

Už Žemaitiją ir mylimą Lietuvą dukart garsiai su trenksmu nuaidėjo patrankų šūviai, o visą vakarą tradicinę liaudies muziką grojo Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“. Atsisveikindamas su visais A. Dacius žemaitiškai juokaudamas pabrėžė: „Susitiksim kitais metais: tą pačią dieną, tą pačią valandą, žinokite visi, kad daugiau nebereikėtų priminti“.

Telšių kultūros centro informacija