Telšių rajono savivaldybė su „Camino Lituano“ bendruomene ketina pasirašyti memorandumą

a68eeb374958ae09985590acdc5678f19cb1a3fbecb5d90868c6e0f725664594
Telšiai
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Telšių rajono savivaldybės inf.

Telšių rajono savivaldybėje šiandien kalbėta apie tarpusavio bendradarbiavimą prižiūrint ir įveiklinant Šv. Jokūbo kelią „Camino Lituano“ Telšių rajone. Diskusijose dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, vicemerai Agnė Jakavičiutė – Miliauskienė ir Almantas Lukavičius, Savivaldybės administracijos direktorius Zigmas Nevardauskas, skyrių vedėjai, seniūnai, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regioninio parko grupės atstovai bei bendruomenių atstovai.

Vienas iš „Camino Lituano“ įkūrėjų Marius Minkevičius telšiškiams pristatė kelyje taikomas socialines, kultūrines bei turistines veiklas. Jos pasitelkiamos siekiant ne tik padėti piligrimams pasiekti savo tikslus, bet ir praturtinti kelionę supažindinant juos su kraštu, jo tradicijomis, lankytinomis vietomis.

„Telšių rajone praeina 10 proc. viso lietuviškojo camino kelio ir maršruto ilgį sudaro 108 km. Ir nors „Camino Lituano“ pirmiausia yra bendruomeninė iniciatyva, tačiau mums, Savivaldybei, taip pat yra svarbi, todėl norime prie jos prisidėti, padėti. – diskusijų metu kalbėjo Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus, – Aš tikiu, kad pradėję kalbėtis mes rasime, kokiais būdais Savivaldybė galėtų prisidėti, kad „Camino Lituano“ taptų dar labiau patrauklesniu, populiaresniu ir, kad piligrimai rinktųsi mūsų rajono maršrutą.“

Vienas iš „Camino Lituano“ įkūrėjų M. Minkevičius pabrėžė, jog vienas iš kelio tikslų – tai yra bendrystė. „Camino Lituano“ kelias be bendruomenių, žmonių, kurie keliaujantiems padeda, juos pamaitina, suteikia galimybę pailsėti, nusiprausti ir pan. – gali būti pavojingas. Todėl, M. Minkevičiaus teigimu, yra svarbus tiek bendruomenių indėlis, tiek Savivaldybės palaikymas. Atsižvelgiant į tai vienas iš „Camino Lituano“ įkūrėjų pasiūlė Telšių rajono savivaldybei pasirašyti memorandumą, kuris neįpareigotų finansiškai, bet labiau akcentuotų draugystę bei savitarpio pagalbą.

Diskusijas moderavęs Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regioninio parko grupės patarėjas Andrius Bajorūnas pabrėžė, jog „Camino Lituano“ kelyje labai svarbu prižiūrėti bei plėsti sukurtą infrastruktūrą. Pirmiausia – atnaujinti piligrimių kelio ženklus. „Camino Lituano“ kelias yra sužymėtas Šv. Jokūbo kriauklėmis ir geltonos spalvos rodyklėmis, kurios rodo kryptį link Santiago de Compostela miesto. Ženklų turi būti kiekviename posūkyje ar sankryžoje, tiesiame kelyje ženklai išdėstomi reguliariai, minimaliai kas 250 – 500 metrų.

Lėšas piligrimių kelio ženklų atnaujinimui Savivaldybė šiemet jau skyrė. Anot A. Bajorūno, Varnių regioninio parko grupė yra pasiryžusi ir atnaujins ženklus nuo Telšių iki Bilionių. Tačiau lieka neišspręstas klausimas, kas šiuos darbus atliks kelio atkarpoje nuo Alsėdžių iki Telšių.

Taip pat Varnių regioninio parko grupės patarėjas siūlė pakalbėti ir apie „Camino Lituano“ kelio plėtrą Telšių rajone jį papildant naujomis lankytinomis vietomis, įrengti piligrimams skirtas bibliotekėles, skatinti daugiau bendruomenių, žmonių prisijungti prie šios iniciatyvos, gerinti nakvynės vietų komforto sąlygas ir pan. Bei kuo daugiau viešinti, kad keliautojai rinktųsi „Camino Lituano“ kelio maršrutą Telšių rajone.

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Z. Nevardauskas pasiūlė „Camino Lituano“ kelią papildyti partizanų kovas, jų bunkerius, gimimo ar laidojimo vietas žyminčiomis vietomis.

„Nereikia turėti pernelyg perdėtų iliuzijų, kad iš to kelio galima padaryti kažkokia komerciją. – į diskusijas įsiliejo Telšių rajono savivaldybės vicemeras Almantas Lukavičius, – „Camino Lituano“ kelio paskirtis yra visai kita. Jei mes lankytinomis vietomis darysime nusukimus nuo kelio, reikia įvertinti tai, kad maršrutas turi etapus, kilometrus, kuriuos keliautojas per dieną turi nueiti. Kad įveikęs juos – jis turės kur permiegoti. Ir jeigu pradėsime nusukinėti į šalį – tai turime pasirūpinti, kad ir nakvynės vietų atsirastų daugiau.“

Diskusijų metu nuspręsta inicijuoti memorandumo pasirašymą tarp Telšių rajono savivaldybės ir „Camino Lituano“ bendruomenės.

Apie „Camino Lituano“

„Camino Lituano“ kultūros kelias – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas daugiau nei 1000 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.

Pagrindinį 500 kilometrų kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų. Prie jo prisijungia papildomos atšakos, kurių dėka „Camino Lituano“ kelią galima pasiekti iš kitų Lietuvos kampelių. Piligrimai kviečiami keliauti po Žemaitiją ir Aukštaitiją.

Pagrindinis kelias prasideda ties Latvijos ir Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su „Camino Polaco“ piligrimų taku.

Piligrimai taip pat kelionę gali pradėti Pikeliuose (Žemaitijoje) arba Germaniškyje (Aukštaitijoje). Nuo Pikelių kelias veda iki Tauragės. Tačiau piligrimai gali rinktis ir kitą maršrutą – nuo Varnių pasukti link Šiaulių ir taip pasiekti pagrindinį „Camino Lituano“ kelią.

Einantieji nuo Germaniškio taip pat turi du pasirinkimus – eiti iki Svėdasų arba ties Biržais sukti link Pakruojo ir įsilieti į pagrindinį kelią. „Camino Lituano“ suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, jis sužymėtas tradicinėmis geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia nakvynės vietos, maitinimo įstaigos, yra kita reikalinga infrastruktūra.

„Camino Lituano“ – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės. Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas.

Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos: visus darbus atliko „Camino Lituano“ bendruomenė ir savanoriai. Kelio kūrimas dar tebesitęsiantis procesas – savanoriai žvalgo ir kitas Lietuvos vietas.