Telšių ješivoje – stebuklingo išsigelbėjimo istorija

Telšiai

Telšių ješiva nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Žemaičių muziejus „Alka“

Žemaičių muziejaus „Alka“ Telšių ješivoje vyksta Kėdainių krašto muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Stebuklingo išsigelbėjimo istorija. Myro ješiva Kėdainiuose 1940 m.“.

Parodoje pasakojama apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo sumaišties ir žiaurių įvykių fone Kėdainiai trumpam tapo vienos žymiausių judaizmo dvasinės akademijos – Myro ješivos – prieglobsčiu. Myras – dabartinis miestelis Baltarusijoje, prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė rytinei Lenkijai. Remiantis fotografijomis ir dokumentais, atskleidžiamas ilgas ir sudėtingas beveik trijų šimtų Myro ješivos studentų ir dėstytojų išsigelbėjimo kelias, kuriame svarbų vaidmenį suvaidino ir Kėdainių miestas bei kėdainiečiai. Pasakojama šiandien vėl aktuali karo pabėgėlių istorija.

Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus, istoriko Rimanto Žirgulio, apie šį Myro ješivos istorijos tarpsnį mažai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Šią istoriją galima vadinti stebuklinga, nes išsigelbėti nuo karo žiaurumų ir represijų bei atkurti savo dvasines mokslo įstaigas kitose šalyse pavyko nedaugeliui“, – teigia R. Žirgulis.

1939 m. rugsėjo 1 d. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Rugsėjo 17 d. sovietai, užpuolę rytines Lenkijos žemes, okupavo Myro ir kitus miestus, kuriuos vėliau perdavė Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai, taip pat Vilniaus kraštą. Iš Vilniaus į Kėdainius pradėjo keltis Myro ješivos studentai. Jie apsigyveno tiek miesto viešbučiuose, tiek pas vietinius žmones. Kėdainiuose apsigyveno 300 ješivos studentų, iškilių Toros žinovų ir gerų mąstytojų.

Nujausdami galimas represijas, Myro ješivos auklėtiniai pasirūpino gauti asmens tapatybės dokumentus, išduotus Lenkijos vyriausybės tremtyje, kuri tuo metu veikė prie Didžiosios Britanijos konsulato Kaune. Vėliau šie dokumentai tapo gyvybiškai svarbūs vaduojantis iš sovietų gniaužtų.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, daugelis išgyvenusiųjų Myro ješivos auklėtinių atkūrė ješivą Jeruzalėje, Izraelyje, ir Brukline (JAV). Ilgos kelionės dalyviai dažnai ją pavadina stebuklingu išsigelbėjimu.

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT (JDC), JAV memorialinis holokausto muziejaus, Kėdainių krašto muziejaus, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus, Holokausto atminties centro Izraelyje „Yad Vashem“ rinkinių. Didžioji dalis parodoje panaudotų nuotraukų ir dokumentų eksponuojami pirmą kartą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt