Telefoniniai sukčiai vėl siautėja: apsimeta ryšio operatorių darbuotojais ir jau kalba lietuviškai

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje pradėjo plisti nauja telefoninio sukčiavimo schema, kai sukčiai apsimeta „Telia“ ir kitų Lietuvos ryšio operatorių darbuotojais. Manipuliuodami žmonių pasitikėjimu žinomomis įmonėmis, nusikaltėliai siekia išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis arba kitaip pasinaudoti nukentėjusiųjų sąskaitomis. Mobiliojo operatoriaus teigimu, naujoji aferistų taktika ypač pavojinga dėl naudojamų pažangių apgavystės technikų ir net kelių skambinančių asmenų įtraukimo.

„Paskutiniu metu telefoniniai sukčiai buvo gana lengvai demaskuojami. Jie kalbėdavo rusiškai, skambindavo iš užsienietiškų numerių ir neįtikinamai vaidindavo užjūrio įmonių atstovus. Naujausia schema daug rafinuotesnė – kitame ragelio gale gali pasigirsti lietuviškas balsas, o po pokalbio su apsimetėliu operatoriaus darbuotoju gali greitai sekti tariamų „policijos“ ir „banko atstovų“ skambučiai. Nepaisant to, sukčiavimą vis tiek gali išduoti noras bendravimą tęsti „WhatsApp“ ar kitoje platformoje bei spaudimas pasidalinti jautriais duomenimis, kurių telefonu įprastai nereikalaujama atskleisti“, – teigia „Telia“ rizikų valdymo ir tvarumo vadovas Vytautas Bučinskas.

Įtraukiami trys „autoritetai“

Pasak V. Bučinsko, naujojo tipo ataka prasideda labai nekaltai. Prisistatęs ryšio bendrovės konsultantu, sukčius lietuvių arba rusų kalba nurodo, kad baigiasi paslaugų plano galiojimas, abonentinio numerio aptarnavimas ar abonento numerio sutartis. Po tokios įžangos žmogaus taip pat paklausiama, ar jis nesusidūrė su kokiais nors techniniais nesklandumais. Apie problemas užsimena pats „mobiliojo ryšio bendrovės atstovas“ ir pasiūlo jas nedelsiant išspręsti „WhatsApp“ arba „Google Meet“ konferenciniame skambutyje.

„Prarijus“ šį aferisto kabliuką, auka įtraukiama į tolesnį apgavystės scenarijų. Iniciatyva netrukus perduodama kitam sukčiui, kuris prisistato finansų įstaigos arba banko darbuotoju. Šis pradeda tikinti, kad kliento banko sąskaita yra užblokuota, iš jos bandoma pavogti jo pinigus arba vartotojo sistema užkrėsta virusais. Motyvuodamas gerais ketinimais, „banko darbuotojas“ prašo skubiai pateikti elektroninės bankininkystės prisijungimus ir autorizacijos kodus – esą tai būtina, norint apsaugoti sąskaitą ar sustabdyti įtartinus mokėjimus.

„Jei auka abejoja, ji greitai sulaukia dar ir trečio skambučio. Šį kartą į ją jau kreipiasi tariamas „teisėsaugos atstovas“. Trečiojo apsimetėlio darbas yra patvirtinti pirmų dviejų sukčių pateiktą informaciją ir sustiprinti spaudimą. Pareigūno vaidmenį perėmęs aferistas gali pabrėžti, kad ilgesnis delsimas pateikti prisijungimus gali lemti pinigų praradimą arba turėti teisines pasekmes“, – apgavystės logiką aiškina ekspertas.

Tariamas „operatoriaus“, „banko“, ir „policijos“ bendradarbiavimas žmogui kelia stresą ir sukuria įspūdį, kad situacija yra labai rimta, todėl nukentėjusysis gali skubotai pateikti prašomus prisijungimus ar net pats atlikti finansines operacijas pagal sukčių nurodymus. Skaudžiausia, kad tikrąją situaciją aukos suvokia tik tuomet, kai jų sąskaitos jau būna tuščios arba kai apie įvykusius neteisėtus mokėjimus informuoja tikrieji banko darbuotojai.

Sukčiavimą išduoda akivaizdžios detalės

 „Nors sukčių naudojami lietuviški telefono numeriai gali būti suklastoti ir priminti tikrus, sukčiavimą demaskuoja kiti aiškūs ženklai. Pirma, „Telia“ konsultantai paskambinę į klientus visada kreipsis tik lietuvių kalba. Antra, pokalbio metu bendrovės atstovai niekada klientų nekviečia į nuotolines konferencijas ir netarpininkauja organizuojant susitikimus su kitų institucijų atstovais. Trečia, nei operatoriaus, nei banko atstovai niekada neprašys telefonu pateikti jokių elektroninės bankininkystės prisijungimų bei nevers atlikti jokių finansinių operacijų“, – dėsto V. Bučinskas.

Kilus papildomų abejonių, dėl sutarčių ir jų galiojimo ar pratęsimo, minėto mobiliojo operatoriaus klientai visada gali perskambinti 1817. Šia linija suteiks tikrą su abonentu susijusią informaciją ir prireikus, išsklaidys sukčių melus. Šioje situacijoje taip pat gali būti naudinga pasitarti su artimaisiais ar internete susiradus kontaktus, įstaigų atstovams paskambinti patiems. Kiekviena „uždelsta“ minutė dažniausiai gelbsti kliento finansus ir asmeninę informaciją.

Nukentėjus nuo šios schemos, būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką ir bendruoju pagalbos numeriu. Kaip ir kitais sukčiavimų atvejais, atgauti aferistų pasisavintas lėšas yra ypač sunku. Visgi kuo greičiau apie įvykį bus pranešta atsakingoms institucijoms, tuo didesnė tikimybė sustabdyti neteisėtus veiksmus ar užblokuoti pervedimus. Be to, pranešimai apie sukčiavimo atvejus padeda teisėsaugai kaupti informaciją apie nusikaltėlių veiklos būdus ir greičiau juos demaskuoti.

Šiuo metu „Telia“ ieško bendradarbiavimo galimybių su kitais ryšio operatoriais ir institucijomis, kad būtų užtikrinta platesnė prevencinės informacijos sklaida. Toks koordinuotas požiūris, pasak įmonės atstovų, galėtų padėti efektyviau apsaugoti gyventojus ir sumažinti šio naujo sukčiavimo riziką.