PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kriminalai2020 m. Rugsėjo 4 d. 20:21

Teismo sprendimu Šilutės ligoninė dėl pacientės mirties jos artimiesiems turės sumokėti 40 tūkst. eurų

Klaipėda

Šilutės ligoninės nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


144674

Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo dėl pacientės mirties iš Šilutės ligoninės priteisė sumokėti 40 tūkst. eurų jos artimiesiems. Pagal teismo nutartį mirusiosios sutuoktiniui ligoninė turės sumokėti 30 tūkst. eurų, o jos dviem vaikams – po 5 tūkst. eurų. Taip pat ieškovei mirusiosios dukrai priteistas 2750 eurų turtinės žalos atlyginimas dėl kapo sutvarkymo.

Apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pasak pranešimo, mirusiosios sutuoktinis ir du pilnamečiai vaikai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, teigdami, kad trys Šilutės ligoninės gydytojos nesuteikė tinkamos, kokybiškos ir kvalifikuotos pagalbos, laiku nenustatė diagnozės, dėl to per anksti į namus iš ligoninės išleista pacientė (žmona ir motina) mirė.

Šilutės ligoninė nesutiko su kaltinimais, argumentuodama tuo, kad pacientei buvo suteikta reikiama pagalba pagal kreipimosi į ligoninę metu buvusią sveikatos būklę, jokių neteisėtų gydytojų veiksmų nebuvo, pacientei buvo atlikti visi būtini tyrimai, o į namus išleista tą pačią dieną, nes jos būklė dėl paskirtų vaistų pagerėjo.

Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad pirmą kartą pacientė dėl pablogėjusios sveikatos į Šilutės ligoninę atvyko 2017 m. spalio 31 d. vakare, ją apžiūrėjusi gydytoja Ž. D. paskyrė tyrimus, vaistus ir tos pačios dienos vėlų vakarą išrašė pacientę namo. Antrą kartą į Šilutės ligoninę pacientė atvyko 2017 m. lapkričio 2 d. ryte, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu budėjusi gydytoja V. M. būtų suteikusi pacientei sveikatos priežiūros paslaugas. Vėliau tą rytą pacientę priėmė gydytoja A. M. K., paskyrė pacientei tyrimus, vaistus ir nurodžiusi, jog pacientės būklė patenkinama, išleido ją tą patį rytą namo, o vakare moteris dėl miokardo infarkto mirė.

Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad visos trys gydytojos atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), sąlygojusius pacientės mirtį: gydytoja Ž. D. neišsamiai surinko pacientės ligos anamnezę, neįvertino skausmo intensyvumo, per anksti išleido pacientę į namus, rekomendavusi aspiriną; gydytoja V. M., turėjusi dirbti antrojo pacientės kreipimosi į ligoninę metu, nesuteikė pacientei būtinosios medicininės pagalbos; gydytoja A. M. K. antrojo pacientės kreipimosi į ligoninę metu neišsamiai surinko ligos anamnezę, per vėlai paskyrė kraujo tyrimą, neįvertino atliktų tyrimų svarbos, parinko netinkamą gydymą ir teikė netinkamas rekomendacijas dėl tolesnio gydymo, be to, privalėjusi pacientę pervežti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, to nepadarė.

Teismas konstatavo, kad visi trys ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nors atsakovė teigė, kad mirusios pacientės vaikai jau yra pilnamečiai, todėl pagal įstatymą neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo. Apygardos teismas, atlikęs sisteminę Civilinio kodekso normų analizę ir atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konstatavo, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant jų darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs. Teismas pripažino, kad tarp mirusiosios vaikų, nors jie ir gyveno atskirai, buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai, todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl motinos mirties.

ELTA