Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Viktorija ValčiukaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių apygardos teismas 2017-12-20 d. paskelbė nutartį civilinėje byloje dėl atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ apeliacinių skundų, kuriais buvo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą pripažinti buvusio plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. Belovo atleidimą neteisėtu ir jo grąžinimo į pareigas.
Pažymime, kad tai nėra naujas teismo sprendimas dėl V. Belovo atleidimo ir darbo, kaip klaidinamai skelbiama viešojoje informacijoje. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo tik apeliacine tvarka peržiūrėtas dar 2017 m. vasarą priimtas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas.
2017-12-20 priimta ir paskelbta Šiaulių apygardos teismas nutartis, o tiksliau jos motyvuojamoji dalis ne tik stebina, bet ir glumina.
Teismo nuomone, meras negali inicijuoti ir atlikti netgi drausminės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių procedūrų, kurių atlikimas, anot teismo, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Vietos savivaldos įstatymas nustato mero kompetenciją: meras atlieka kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais. Atsižvelgiant į tai, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūra taip pat yra darbo santykiai, kyla klausimas – ar Šiaulių apygardos teismo sprendimas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymui?
Teisėjų kolegijos nuomone, minima įstatymo formuluotė, kad meras atlieka kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, negali būti plečiamai interpretuojama. Iš tokios teismo pozicijos, reikia suprasti, kad visas įstatymuose nustatytas drausminės nuobaudos procedūras (pasiaiškinimų surinkimą, veiksmų įvertinimą, išvados surašymą ir t.t.) turėtų atlikti kolegialus organas – taryba, kurią sudaro 31 asmuo. Toks Vietos savivaldos įstatymo aiškinimas iš esmės paneigia įstatymo leidėjo valią paskirstant savivaldos institucijų galias ir griauna nustatytą teisių ir pareigų balansą. Tuo pačiu, atima bet kokią galimybę laikytis paties teismo sprendime taip akcentuojamo 30 d. drausminės nuobaudos skyrimo termino. Tarybos posėdžio sušaukimas nėra formalus veiksmas, jam taip pat yra taikomi įstatyme nustatyti terminai. Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad tarybos posėdžiai gali būti šaukiami ir vieną kartą per 3 mėnesius. Kaip tokiu atveju taryba, paaiškėjus įstaigos vadovo padarytam pažeidimui, galėtų per 30 d. atlikti visas nuobaudos skyrimo procedūras ir paskirti nuobaudą, lieka visiškai nesuprantama. Koks tada mero, kaip tarybos nario ir savivaldybės vadovo vaidmuo šiame procese, iki šiol buvęs aiškus lieka nebeaiškus.
Manome, kad toks teismo sprendimas, kuris daro elgesio taisykles dar labiau neaiškias, sukelia savivaldos, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios priešpriešą, turi būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Šiam sprendimui pagarbos ir solidumo neprideda ir paties teismo atstovo viešas komentavimas pasitelkiant visiškai su nagrinėtu atveju nesusijusius ir savivaldą menkinančius pavyzdžius, priešpastatant mero ir tarybos institucijas.
Šią nuomonę reiškiame kaip atsaką į Teismo išdėstytus motyvus ir jo atstovo viešai išsakytus komentarus.