Teisme – aistros dėl mirusios A. Jagelavičiūtės pinigų: davė buvusiai meilei paskolą ar ne?

Nors po dizainerės ir „influencerės“ Agnės Jagelavičiūtės mirties praėjo jau beveik pusantrų metų, aistros dėl žinomos moters palikimo ir pinigų nerimsta iki šiol. Iš pradžių buvęs A. Jagelavičiūtės sutuoktinis Mantas Volkus įrodė, kad dizainerės motina Nijolė Jagelavičienė neteisėtai naudojasi dukros kūriniais, o vėliau pabandė įrodyti, kad A. Jagelavičiūtė savo buvusiam širdies draugui paskolino daugiau nei 19 tūkst. eurų, kuriuos šis turėtų grąžinti. Tiesa, kol kas neįrodė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme pirmadienį buvo užversta byla, kurioje M. Volkus mėgino įrodyti, kad buvusi jo žmona paskolino buvusiam savo širdies draugui, modeliui Mariui Survilai 19 540 eurų, o pastarasis taip ir negrąžino daugiau nei 18 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, ginčas kilo paaiškėjus, kad dar gyva būdama A. Jagelavičiūtė M. Survilai per du kartus pervedė 14 tūkst. ir 5540 eurų, nurodydama, kad tokio mokėjimo paskirtis – paskola. Į teismą kreipęsis M. Volkus teigė, kad modelis iš šios sumos grąžino tik 1 tūkst. eurų, o po A. Jagelavičiūtės mirties likusi paskolos dalis turėtų būti grąžinta vieninteliam dizainerės palikimo paveldėtojui – kartu su juo gyvenančiam sūnui.

Agnė Jagelavičiūtė / Alfa.lt

Tuo tarpu M. Survila teigė, kad jokios paskolos nebūta – teisme teigta, kad 10 050 eurų iš gautų pinigų buvo pervesti A. Jagelavičiūtės motinai, dar 8540 eurų buvo išgryninti ir atiduoti arba N. Jagelavičienei, arba pačiai mirusiai dizainerei. Pats M. Survila arba jo advokatai teisme nurodė, kad iš modelio sąskaitos buvo atliktas ir 875,4 euro mokėjimas už A. Jagelavičiūtės sūnaus mokslus.

Pasak M. Survilos, šie pinigai, kuriuos jam pervedė A. Jagelavičiūtė, buvo naudojami dizainerės įsigyto būsto įrengimui.

Gyveno kaip šeima

Teisme gegužės pabaigoje kaip liudytoja buvo apklausta ir A. Jagelavičiūtės motina N. Jagelavičienė, kuri teigė, kad jos dukra su M. Survila ketverius metus po vienu stogu gyveno kaip šeima – M. Survila esą augino jos anūką, rūpinosi juo, vežiojo į mokyklą ir būrelius.

Motina taip pat teigė, kad jos dukra buvo nusipirkusi būstą, kuriam reikėjo didžiulio remonto, o M. Survilai pinigų niekada neskolino – tiesiog pervesdavo savo širdies draugui, kad šis pagal poreikį pervestų jai (N. Jagelavičienė teigė, kad būtent ji rūpinosi bendravimu su buto rangovais ir atsiskaitymu su jais) arba panaudotų kitoms šeimos reikmėms. „Agnė buvo labai užimta ir finansų tvarkymas nebuvo jai priimtinas“, – tokie N. Jagelavičienės žodžiai yra įrašyti teismo sprendime.

Nijolė Jagelavičienė ir Agnė Jagelavičiūtė / Alfa.lt

Bylinėtis – brangus malonumas

Anot į teismą besikreipusio buvusio A. Jagelavičiūtės vyro, tai, kad buvusi sutuoktinė savo širdies draugui skolino pinigus, įrodo dvi aplinkybės – tai, kad pati dizainerė pervedimų paskirtyje nurodė, jog šie pinigų pavedimai yra paskola, ir tai kad M. Survila bent 1 tūkst. eurų grąžino.

Nors nei M. Survila, nei N. Jagelavičienė teisme negalėjo paaiškinti, kodėl mirusi dizainerė pervestus pinigus pavadino paskola, teismas galiausiai nusprendė, kad įrodymų, jog A. Jagelavičiūtė savo širdies draugui išties buvo suteikusi paskolą, kurią pastarasis dar turi grąžinti, yra per mažai.

„Vien tik nurodyta mokėjimo paskirtis „Paskola“ niekaip nepagrindžia susiklosčiusios paskolos fakto“, – konstatuojama Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmadienį priimtame sprendime. Bylą nagrinėjusios teisėjos Rimos Lipeikienės vertinimu, tai, kad M. Survila dalį pinigų vėliau pervedė atgal A. Jagelavičiūtei, o kaip mokėjimo paskirtį nurodė „skola“, irgi nėra pagrindas manyti, kad mirusi dizainerė savo širdies draugui suteikė paskolą.

Pirmadienį priimtu teismo sprendimu M. Volkaus ieškinys buvo atmestas – buvusiam A. Jagelavičiūtės sutuoktiniui iš M. Survilos nebuvo priteista nė euro, be to, dar teks ir pačiam sumokėti; teisėjos sprendimu M. Volkus į teismą paduotam buvusiam žmonos širdies draugui turės padengti bylinėjimosi išlaidas, įvertintas 1860 eurų.

Tiesa, šių pinigų M. Volkus kol kas neturės mokėti, o ir sprendimas nėra galutinis ir įsiteisėjęs – per 30 dienų jis gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, tuomet visa byla būtų nagrinėjama vėl, tik jau ne vienos, o trijų teisėjų.