Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą civilinėje byloje pagal Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl žemės sklypo, esančio Vilniuje, neteisėto naudojimo nutraukimo ir nuostolių priteisimo.
2012 m. Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl sutarčių, kuriomis Vilniaus miesto savivaldybė privačioms bendrovėms užstatymo teise perleido apie 60 ha ploto sklypą Vilniaus mieste tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės bei Geležinio Vilko gatvių, pripažinimo negaliojančiomis bei prašė priteisti nuostolius, kuriuos savivaldybė patyrė negaudama tinkamo atlygio už šio sklypo naudojimą.
2015 m. birželio 8 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies, palikdamas galioti ginčijamas sutartis kaip teisėtas, tačiau priteisdamas iš sklypu besinaudojančių bendrovių sumas už naudojimąsi juo per 5 pastaruosius metus. Savivaldybei buvo priteista per 328 tūkst. Eur.
Su tokiu sprendimu nesutikus nei prokurorui, nei sklypu besinaudojančioms bendrovėms ir jį apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas šalims pasiūlė bandyti ginčą spręsti taikiai, mediacijos būdu. Bylos dalyviams sutikus, buvo pradėtas mediacijos procesas. Ginčui medijuoti paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
Tiek ieškinio, tiek taikaus susitarimo tikslas buvo nutraukti, prokuroro manymu, neteisėtą neatlygintiną naudojimąsi žemės sklypu ir gauti kompensaciją. Po ilgų derybų, mediatoriaus profesionalumo ir šalių pastangų dėka ginčą pavyko išspręsti taikiai, taip pat šalims pavyko susitarti, kad neatlygintinas naudojimas būtų nutrauktas, tarp savivaldybės ir bendrovių sudarytos žemės nuomos sutartys.
Bendrovės sutiko sumokėti 1,5 mln. Eur kompensaciją Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškant bendro sutarimo dėl kompensacijos dydžio, buvo atsižvelgta į Vilniaus miesto savivaldybės taikomą žemės nuomos mokesčio tarifą, naudotojų atliktas investicijas į žemės sklypą, savivaldybei perduotus naudotojų lėšomis sukurtus viešojo naudojimo objektus. Pažymėtina, kad savivaldybei perduota (grąžinta) apie 40 proc. sklypo jau su įrengta infrastruktūra.
Patvirtinta taikos sutartis vertintina kaip puikus ginčo sprendimo mediacijos būdu rezultatas, kuris itin naudingas Vilniaus miesto savivaldybei.