Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Vilniaus apygardos teismas penktadienį po pietų pradėjo nagrinėti koncerno „MG Baltic“, dviejų partijų ir politikų korupcijos bylą. Į teismo posėdį atvyko visi kaltinamieji. Šioje byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
R. Kurlianskis, E. Masiulis ir Š. Gustainis pranešė norintys nušalinti prokurorą ir teismą.
Stebėti teismo proceso atvyko Jungtinio demokratinio judėjimo atstovai. Jie salėje atsisėdo į suolą iškart už pirmojo suolo, kur sėdi penki kaltinamieji.
Judėjimo Kauno skyriaus vadovė Rūta Zabielienė teigė norinti pasiųsti žinią.
„Pagrindinė žinia vienu sakiniu – mes esme prieš tai, kas vyksta dabar Lietuvoje, kad valdžia yra taip stipriai korumpuota“, – žurnalistams sakė šio judėjimo Kauno skyriaus vadovė R. Zabielienė.
Šio judėjimo Klaipėdos skyriaus vadovas kėlė klausimą, kas padengs ketvirtadienį neįvykusio teismo posėdžio išlaidas.
„Kas padengs sužlugdyto teismo posėdžio išlaidas? G. Steponavičius ar Seimo valdyba?“ – sakė Virginijus Partaukas.
Kaltinamajam Seimo nariui G. Steponavičiui ketvirtadienį neatvykus į politinės korupcijos bylos posėdį Vilniaus apygardos teisme, pirmasis posėdis nutrūko. Penktadienį G. Steponavičius atvyko į teismą ir sakė tikrai nenorintis vilkinti proceso, nori, kad jis greičiau baigtųsi. Parlamentaras teigė manęs, kad pačioje proceso pradžioje sprendžiami organizaciniai klausimai ir jis gali nedalyvauti.
G. Steponavičiaus advokatas ketvirtadienį teismui pateikė raštą, kad ginamasis išvykęs į komandiruotę Suomijoje Seimo valdybos sprendimu. Komandiruotė vyko birželio 5–7 dieną, ji suplanuota anksčiau, dar balandį, nei teismo posėdis.
Į teismą taip pat atvyko valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, procese dalyvauja dešimt advokatų.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia.
Žiniasklaida pastarosiomis savaitėmis viešino teismui perduotą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Bylą iš viso sudaro 108 tomai, kaltinamasis aktas – 450 puslapių.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, daugiau kaip 50 iš jų – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Iš viso įvykdyta daugiau nei 200 apklausų, atlikta per 30 kratų.
Teisėsauga įtaria, kad R. Kurlianskis per papirkinėjamus politikus siekė „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant įstatymus dėl vartojimo kreditų, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo, bandė paveikti Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius-Utena priėmimą.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs, kad iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės būtų išimtas klausimas dėl paminklo Jonui Basanavičiui, būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Prokurorai teigia, kad R. Kurlianskis taip pat siekė paveikti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko skyrimą, sprendimus dėl buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo poste, Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.