Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lukiškių aikštė. Dmitrijaus Radlinsko (alfa.lt) nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti sostinės Lukiškių aikštės memorialo konkurso aplinkybes. Nuo jo sprendimo priklausys, ar aikštėje bus įrengta kūrybines dirbtuves laimėjusi „Laisvės kalva“.
Atšaukti sprendimus Kultūros ministerijos iš Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skelbtose kūrybinėse dirbtuvėse siekia Vyčio memorialo autoriai architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius bei pačios skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas. Jų kūrinys visuomenės ir komisijos balsais liko antras ir užleido pirmąją vietą skulptoriaus Andriaus Labašausko idėjai.
Ieškovai prašo, kad sprendimas paskelbti laimėtoją būtų pripažintas neteisėtu, o pačios kūrybinės dirbtuvės tęsiamos.
Vyčio autoriai teikdami ieškinį remiasi Seimo pernai priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra, taip pat paveldosaugininkų išaiškinimu, kad A. Labašausko kūrinys keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.
Ieškovai laikosi nuostatos, kad skelbtos kūrybinės dirbtuvės, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, turi būti laikomos viešuoju konkursu, taip pat tvirtina, kad A. Labašausko idėja neatitiko dirbtuvėse keliamų reikalavimų, t. y. jog memorialo idėja turi būti pritaikyta prie vykdomo Lukiškių aikštės rekonstrukcijos projekto, mastelio.
Kūrybinei grupei atstovaujanti advokatė Birutė Rutkauskienė teisme tvirtino, kad pagal A. Labašausko memorialo idėją aikštėje turėtų būti suformuota kalva, ji nenumatyta aikštės projekte, pažeistų aikštės vertingąsias savybes.
Dalis Vyčio fondo atstovų buvo tiesiogiai atsakingi už Lukiškių aikštės sutvarkymo projektą: K. Akelaitis buvo projekto vadovas, G. Čaikauskas – rangovų, t. y. įmonės „Infes“ konsorciumo samdytas aikštės architektūrinių sprendimų autorius.
Kultūros ministerijos teisininkė Roberta Miliutienė pabrėžė, kad sprendimas pripažinti A. Labašausko idėją nugalėtoja neturi administracinės galios, kadangi jis buvo paskelbtas tik kaip pranešimas Vyriausybės tinklalapyje.
Vyčio idėjos autorių advokatė teigė priešingai – anot jos, kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson raštu Vyriausybei yra pripažinusi laimėtoją, tačiau tai įrodantys dokumentai teismui nepateikti.
Dėl šios priežasties teismas ieškovų prašymu atidėjo bylos nagrinėjimą – prašoma įpareigoti ministrę pateikti dokumentą. Kitas posėdis byloje vyks spalio 19 dieną.
Vyčio fondo atstovai taip pat prašo pateikti visuomenės apklausos rezultatus. Jie, anot jų, įrodytų, kad didesnė dalis visuomenės palaikė „Laisvės karį“, tai yra Vytį, o A. Labašausko idėja geriausia pripažinta vertinimo komisijos balsais.
Kilus klausimų, ar Vyčio kūrybinė grupė pateikė skundą laiku, t. y. per mėnesį nuo kūrybinių dirbtuvių pabaigos, advokatė pabrėžė, kad tokį ieškinį yra pateikęs grupės vadovas K. Akelaitis, atstovaudamas ir kitiems menininkams, likusieji prie skundo oficialiai prisidėjo vėliau, jau praėjus apskundimo terminui.
Kultūros ministerijos atstovė teisme pabrėžė, kad K. Akelaitis neturėjo raštiškos jungtinės veikos sutarties, kuri leistų atstovauti kitų grupės narių interesams teisme.
Ieškovų minima Seimo rezoliucija dėl Vyčio, anot Kultūros ministerijos, yra tik Seimo valios išraiška, taip pat neturinti juridinės galios. Nesutinkama ir su tuo, kad A. Labašausko meninė idėja neatitinka paveldosauginių reikalavimų, kadangi dar nėra pateikto konkretaus projekto, kurį galima būtų vertinti.
Sutartis su A. Labašausko dar nėra sudaryta. Ministerija tvirtina, kad geriausią idėją, vykdydama jos pavedimą, atrinko būtent ŠMC, o tai patvirtina papildomi Kultūros ministerijos raštai, jais pripažįstama, kad ministerijai duotas pavedimas įvykdytas.
Šiuo metu laukiama Vyriausybės nurodymo sudaryti sutartį. Vyriausybė yra numačiusi memorialui projektuoti ir statyti skirti 500 tūkst. eurų.
Skulptoriaus A. Labašausko projektas, primenantis mišką ir kalvą, pernai lapkritį pripažintas geriausiu iš penkių finaliniame etape atrinktų idėjų. Kultūros ministerija šiemet balandį pranešė oficialiai paskelbusi A. Labašausko projektą laimėtoju – tikėtasi, tai leis Vyriausybei skirti žadėtas lėšas.
Pats autorius sako, kad konkretiems projektiniams pasiūlymams sukurti reikia finansavimo – apie 40 tūkst. eurų.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.
BNS