Teismas baigė nagrinėti UAB „Naftos grupė“ turto pasisavinimo bylą

Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti UAB „Naftos grupė“ turto pasisavinimo ir pasisavinto svetimo turto legalizavimo baudžiamąją bylą ir skyrė trims kaltinamiesiems bausmes: įmonės direktoriui – 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 3 metams, įmonės vadybininkei ir buvusiai Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai – 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 2 metams 6 mėnesiams, o įmonės konsultantu dirbusiam kaltinamajam – 4 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 3 metams.

Visi trys kaltinamieji – UAB „Naftos grupė“ direktorius, konsultantas ir vadybininkė – buvo kaltinami tuo, kad per 4 metus (nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2010 m. birželio 8 d), veikdami organizuota grupe, pasisavino didelės vertės (virš 5 mln. Eur) svetimą turtą, o įmonės konsultantas ir buvusi Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja kaltinti ir tuo, kad pasisavintą svetimą turtą per 4 metus (nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2010 m. birželio 28 d.) legalizavo. Kaltinamieji, žinodami, kad užsienio bendrovė neteikė jokių paslaugų UAB „Naftos grupė“, įtraukė užsienio bendrovių sąskaitas į UAB „Naftos grupė“ buhalterinę apskaitą ir iš šios įmonės sąskaitos atliko mokėjimus užsienio bendrovėms, o vėliau pervedė gautas lėšas į kitas sąskaitas užsienio bankuose. Visi trys kaltinamieji savo kaltės nepripažino.

Bylą kaip pirmoji instancija išnagrinėjęs apygardos teismas konstatavo, jog byloje įrodyta visų kaltinamųjų kaltė, t. y. kad jie susibūrė į organizuotą grupę, parengė nusikalstamų veikų planą, pasiskirstė vaidmenimis inicijuodami neteisėtą įmonės direktoriaus žinioje esančio UAB „Naftos grupė“ didelės vertės turto pasisavinimą ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą. Įmonės konsultantu dirbęs kaltinamasis, duodamas nurodymus kitiems bendrininkams  ir gaudamas iš jų informaciją apie atliekamų nusikalstamų veiksmų eigą, koordinavo bei organizavo nusikalstamus veiksmus. Kaltinamasis konsultantas įsigijo užsienyje lengvatinio mokesčių tarifo zonose įregistruotas kompanijas, atidarė ir valdė jų sąskaitas Šveicarijos bankuose ir pavedė Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja dirbusiai bendrininkei atidaryti ir valdyti užsienio kompanijos sąskaitas Latvijos bankuose. Siekiant pagrįsti įsteigtų užsienio bendrovių tariamai suteiktas nematerialiąsias tarpininkavimo paslaugas, organizuotas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų surašymas, į aktus įtraukiant UAB „Naftos grupė“ faktiškai atliktas tarpininkavimo, ekspedijuojant naftos krovinius, paslaugas ir jų vertę, nors užsienio bendrovės jokių sutartyse nurodytų paslaugų bendrovei „Naftos grupė“ faktiškai nesuteikė. Pagal išrašytas sąskaitas buvo atlikti mokėjimai į organizuotos grupės narių valdomas užsienio kompanijų sąskaitas užsienio bankuose, o po to pasisavintos lėšos buvo legalizuotos pervedant jas į užsienio valstybėse registruotų įmonių sąskaitas, kurias valdė patys kaltinamieji arba kiti užsienio piliečiai. Teismas padarė išvadą, kad visi kaltinamieji simuliavo sandorių su užsienio kompanijomis sudarymą, t. y. atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo.

Nuosprendyje pažymėta, kad visi organizuotos grupės nariai suprato, kad vykdo bendrą susitarimą ir neteisėtai naudoja ir paverčia UAB „Naftos grupė“ turtą savo turtu, numatė, kad įmonei „Naftos grupė“ bus padaryta turtinė žala, – ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kiekvieno iš trijų asmenų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję siekiant bendro nusikalstamo tikslo – patikėto UAB „Naftos grupė“ didelės vertės turto pasisavinimo. Pasak teismo, užsienio bendrovės buvo naudojamos tik kaip priemonė nusikalstamu būdu įgyto turto paslėpimui ir įteisinimui, o ne teisėtai ir sąžiningai ūkinei veiklai vystyti bei ekonominei naudai sukurti. Visos atliktos finansinės operacijos iškreipė tikrąją iš sąskaitos į sąskaitą pervedamų pinigų kilmę ir klaidino bankus bei valstybės įstaigas, atliekančias finansinių operacijų ir sandorių kontrolę. 

Spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, teismas nurodė, kad byla negali būti nutraukta dėl senaties: byloje taikytinas 10 metų senaties terminas baigiasi 2021 m. birželio 13 d, nes kaltinamieji darė naujas nusikalstamas veikas, o paskutinė nusikalstama veika, už kurią visi trys kaltinamieji nuteisti neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, padaryta 2011 m. birželio 13 d. Todėl šiuo atveju visi senaties terminai skaičiuojami nuo 2011 m. birželio 13 d. ir baigiasi 2021 m. birželio 13 d. 

Skirdamas bausmes teismas nurodė, kad padaryti sunkūs nusikaltimai, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jie padarė veikdami organizuota grupe. Vis dėlto teismas nusprendė, kad yra pagrindas mažinti kaltinamiesiems skirtinas laisvės atėmimo bausmes ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes šiuo atveju buvo pažeista kaltinamųjų teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs visą bylos procesą, jo delsimo priežastis (įrodymų tyrimas byloje buvo sudėtingas, nes tiek kriminalinės žvalgybos tyrimo, tiek Baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis priemonėmis buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvoje ir kitose valstybėse nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu besiverčiančių asmenų ratą, jų planuojamus ir trunkančius veiksmus), proceso metu darytų pertraukų priežastis, kaltinamųjų elgesį proceso metu, kaltinamieji nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, todėl baudžiamasis procesas užtruko ne dėl jų kaltės.

Teismas atmetė prokuroro prašymą dėl daugiau nei 5,2 mln. Eur vertės kaltinamųjų pasisavinto turto konfiskavimo ir nurodė, kad konfiskavus turtą ir jį perleidus valstybei, pasunkėtų išieškojimas pagal civilinius ieškinius, kuriais iš kaltinamųjų jau yra priteista 22 579 960 Eur, o tai viršija šioje byloje pasisavinto turto sumą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.