Teismas antrąkart atmetė dėl veiksmų Tenerifėje atleisto ekspolicininko G. Sklado skundą

Kaunas

Freepik.com nuotr.

Ingrida SteniulienėŠaltinis: BNS

240385

Regionų apygardos administracinis teismas antrąkart atmetė dėl veiksmų Tenerifėje atleisto buvusio vieno iš Kauno kriminalinės policijos vadovų Giedriaus Sklado skundą.

Ketvirtadienį priimtame sprendime teismas konstatavo, kad buvęs aukštas policijos pareigūnas pažemino pareigūno vardą ir pagrįstai buvo atleistas iš pareigų, pranešė teismo atstovė.

„Patikrinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, 2022 m. liepos 14 d. sprendimu teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas, nes atsakovas tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pareigūno atsakomybei atsirasti“, – paskelbė teismas.

G. Sklado byla Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama antrą kartą.

2020 metų gruodžio 7 dieną teismas G. Sklado skundą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

Tada teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą padarė išvadą, kad pareiškėjo veika pasireiškė tyčia – jis akivaizdžiai privalėjo suvokti, kad konfliktinėje situacijoje dėl didelės vertės turto likimo užsienio valstybėje pasirodydamas vienos iš suinteresuotų šalių palydoje ir be leidimo patekdamas į privačią vilą, elgiasi neetiškai, šališkai, gali būti identifikuotas kaip vienas iš aukštų policijos pareigūnų ir to siekė arba sąmoningai sudarė sąlygas tokioms pasekmėms atsirasti.

„Savo sąmoningais (tyčiniais) veiksmais pareiškėjas leido kitiems asmenims susidaryti pagrįstą įspūdį, kad Lietuvos valstybės policijos sistema (ir konkretūs aukšti pareigūnai) neoficialiai palaiko vieną iš ginčo šalių“, – tada paskelbė teismas.

Teismas pabrėžė, kad bet kuriam žmogui, betarpiškai susidūrusiam su tokia situacija (kai dalyvauja antro pagal dydį Lietuvos valstybės miesto du aukščiausi vadovaujantys policijos pareigūnai), pareiškėjo veiksmai pagrįstai gali daryti psichologinį poveikį ir priversti manyti, kad policijos pareigūnai vykdo vienos iš šalių pavedimus, yra šališki, kad jo ar jo aplinkos atžvilgiu policija, turėdama plačią diskreciją, gali imtis įvairių prievartos priemonių ar atvirkščiai – tinkamai nereaguos, jeigu kreipsis pagalbos į policiją.

„Jeigu tokia informacija dar ir paskelbiama viešai (šiuo atveju tai ir buvo padaryta), yra realus pagrindas visai visuomenei susikurti pagrįstą regimybę, kad Lietuvos policijos sistema yra korumpuota, kad jai suteiktos plačios prievartos priemonių taikymo galios gali būti panaudotos neteisėtais tikslais vykdant privačiais turtiniais interesais grindžiamus pavedimus, tai akivaizdžiai diskredituoja Lietuvos valstybės policiją, kaip vieną iš svarbiausių institucijų, taip pat menkina pasitikėjimą apskritai visomis valdžios institucijomis“, – konstatuota sprendime.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto, Policijos įstatymo ir Etikos kodekso nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjui būnant atostogose jis taip pat privalo nuolat elgtis taip, kad nežemintų Lietuvos policijos pareigūno vardo.

Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Jis šiemet vasario 2 dieną konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų reikšmingų pareiškėjo ir liudytojo D. Ž. parodymų bei paaiškinimų, sprendime rėmėsi tik atsakovui palankiomis aplinkybėmis.

LVAT manė, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą apklausti liudytoją G. D., nors iš bylos medžiagos matyti, kad šis liudytojas žino esmines aplinkybes dėl ko priimtas įsakymas, kuriuo pareiškėjo poelgis pripažintas žeminančiu pareigūno vardą, be to, byloje nebuvo atsakyti svarbūs klausimai, kuriuos kėlė pareiškėjas dėl tarnybinio patikrinimo neteisėtumo, įtariamų pažeidimų nekonkretumo, teisės principų pažeidimo, dėl pažeidimo neakivaizdumo.

Todėl byla buvo grąžinta Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, kad 2019 metų liepą G. Skladas ir tuometinis Kauno apskrities policijos viršininkas Darius Žukauskas, kuris buvo išėjęs tėvystės atostogų, drauge su advokatu iš Lietuvos atvyko į verslininko Raimondo Karpavičiaus vilą Tenerifėje Ispanijoje ir pareikalavo, kad name poilsiavę žmonės per dvi valandas išsikraustytų.

Leidinio duomenimis, tuomet jau vyko kova dėl sergančio verslininko palikimo. Atvykėliams buvo iškviesta policija.

Po šio įvykio D. Žukauskas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, o G. Skladas perkeltas vadovauti Kaišiadorių policijai. Jis vėliau paliko šias pareigas.

Buvęs Kauno policijos viršininkas iš pareigų buvo atleistas 2020 vasario 26 dieną, nes neteko teisės dirbti su slapta informacija. Jis taip pat iki šiol bylinėjasi teismuose.

Policijos departamentas teigė, kad per patikrinimą konstatuota, jog D. Žukausko asmeninės savybės, elgesys, ryšiai su tam tikrais asmenimis kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt