Teismai klimpsta į skolas, vien Lietuvos paštui įsiskolino per 1 mln. eurų

Lietuvos teismai teigia klimpstantys į milijonines skolas ir galintys sulaukti antstolių, o teismų veikla dėl nemokumo gali laikinai nutrūkti.

Skola už teismo procesinių dokumentų pristatymą Lietuvos paštui jau siekia per 1 mln. eurų. Paštui nuo lapkričio branginant paslaugas, ji dar augs, rodo Teisėjų tarybos posėdžių dokumentai.

„Kol kas paštas laukia. Mes žinių negavom, kad būtų skirtos papildomos lėšos. Neturėtų gi sustoti teismo darbas, na, bet jeigu nebus už ką siunčia, paštas nustos laukti skolų, gali būti kai kurios bylos tiesiog atidedamos“, – BNS ketvirtadienį sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Dar gegužę Teisėjų taryba kreipėsi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją, teigdama, kad šių metų asignavimų kitoms išlaidoms trūkumas dėl pašto, šilumos, elektros energijos ir kitų kainų šuolio yra grėsmingas veiklos vykdymo tęstinumui, todėl teismams būtina finansinė pagalba jau antrąjį pusmetį.

Prašo didinti finansavimą

Teisėjų taryba minėtame rašte pažymėjo, kad 2022 metais dėl skirto nepakankamo finansavimo prekėms ir paslaugoms, išaugus kainoms, teismai jau nuo metų vidurio turės problemų atsiskaityti su tiekėjais, todėl šiemet gali susidaryti situacija, kad ne tik turės įsiskolinimų metų pabaigoje, bet rudenį gali tapti nemokūs. 

Teisėjų taryba prašo ieškoti galimybių skirti teismams papildomų lėšų pašto ir komunalinėms paslaugoms dar šiemet dėl galimo teikėjų (ypač komunalinių paslaugų) kreipimosi į antstolius bei paslaugų apribojimo.

„Neradus galimybių lėšų skirti šiemet, užtikrinti adekvačių papildomų lėšų skyrimą 2023 metams, nes ženkli jų dalis bus sunaudota jau 2023 metų sausį skolų dengimui“, – rašoma rašte.

Teismams 2022 metais skirti valstybės biudžeto asignavimai sudaro 85 mln. 100 tūkst. eurų, iš jų 77 mln. 893 tūkst. eurų skirta darbo užmokesčiui. 91,5 proc. teismų biudžeto sudaro asignavimai teismų darbo užmokesčiui, o kitoms išlaidoms tenka tik nedidelė biudžeto dalis – 7 mln. 207 tūkst. eurų.

Panaudojo didžiąją dalį lėšų

Teisėjų taryba teigia, kad šiemet per pirmąjį pusmetį panaudota 76 proc. teismų sistemos metinių lėšų prekėms ir paslaugoms. Šią situaciją lėmė kritinis pašto ir komunalinių paslaugų kainų šuolis ir tuo pačiu didėjančios kitų prekių ir paslaugų kainos.

Per 2022 metų pirmąjį pusmetį ryšių paslaugoms, iš kurių per 95 proc. sudaro pašto paslaugos, teismai jau panaudojo 963 tūkst. eurų ir nurodė 360 tūkst. eurų mokėtinas sumas, kurias apmokėjus, būtų sunaudota 95 proc. teismų sistemos metinių lėšų ryšių išlaidoms

Taip pat teismai jau panaudojo 1 mln. 170 tūkst. eurų komunalinėms paslaugoms ir nurodė 91 tūkst. euro mokėtinas sumas. Jas apmokėjus, šiems metams būtų panaudota apie 75 proc. teismų sistemos lėšų komunalinėms išlaidoms

„Akivaizdu, kad pagal šių lėšų likutį rudenį teismai negalės apmokėti ne tik pašto ir komunalinių išlaidų, bet ir kitų būtinų paslaugų, o tai, jeigu būtų sulaukta paslaugų teikimo apribojimo, gali nutraukti teismų darbą“, – rašoma Teisėjų Tarybos rašte Finansų ministerijai.

„Bus skolos, tapsim skolininkais. Vis tiek čia valstybės reikalas – nei teisėjų, nei žmonių, kurie ateina į teismą. Manau, kad turės kažkaip spręsti. Būna, kad iš kitų metų dengia šių metų skolas, tada didėja skylė, skolos neišnyksta“, – BNS sakė S. Rudėnaitė. 

Lietuvos paštas sutiko palaukti

Nacionalinė teismų administracija rugpjūtį kreipėsi į Lietuvos paštą, prašydama geranoriškai bendradarbiauti su teismais ir suderinti apmokėjimo už paslaugas atidėjimą iki kitų metų sausio 15 dienos neskaičiuojant delspinigių. Tokiu atveju su paštu būtų atsiskaityta iš 2023 metų teismų biudžeto lėšų.

Teisėjų taryba sako, kad situaciją dar labiau pablogins metų pabaigoje numatomas naujas pašto paslaugų kainų šuolis.

Pašto paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta vieneriems metams su galimybe ją dar du kartus pratęsti tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau bendrovė teismus informavo, kad šia galimybe nepasinaudos.

Dėl šios priežasties nuo lapkričio 5 dienos teismų sudarytos sutartys dėl pašto paslaugų bus laikomos pasibaigusiomis, o tarifai didinami.

Lietuvos paštas liepą raštu teismus informavo, kad siuntų su procesiniais dokumentais pristatymo kainos kils beveik 30 proc. Todėl vien pašto paslaugoms numatyta skola už 2022 metais sudarys daugiau nei 1 mln. eurų.

Teisėjų taryba sako, kad teismas pašto paslaugoms 2023 metais papildomai reikia 2,5 mln. eurų – iš jų 1 mln. eurų skolos dengimui už 2022 metus.

Prašo pinigų algoms

Daugiau pinigų už padidėjusį darbo krūvį Finansų ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis migrantų bylas. Pasak teismo, už padidėjusį darbo krūvį darbuotojams reikia išmokėti per 71 tūkst. eurų.

Dar 23 tūkst. eurų teismui reikia padengti dėl šių išmokų padidėsiantiems atostoginiams, tad iš viso papildomai prašoma 94,1 tūkst. eurų.

„Mokėti priemokas už padidėjusį darbo krūvį iš teismui skirto darbo užmokesčio fondo neturime galimybės, nes darbo užmokesčio fondas yra nepakankamas, 2021 metus baigėme su 160 tūkstančių 774 eurų skola, 2022 metus numatome baigti su 315 tūkstančių eurų skola darbo užmokesčiui“, – rašoma teismo rašte.

Vien birželį šis teismas gavo 22 prieglobsčio prašytojų bylas, išnagrinėta 91 byla, kurių skundai gauti ankstesniais mėnesiais.

Taupant lėšas, prieš keletą metų buvo nuspręsta prijungti prie kitų arba panaikinti keletą rajonuose esančių teismų, nes juose nagrinėjama mažai bylų, o pastatų išlaikymo sąnaudos didelės.

Tačiau, pasak Teisėjų tarybos pirmininkės, dėl numatytos teismų reformos kilo didelis pasipriešinimas iš rajonų vietos savivaldos. Dabar dėl apylinkių teismų optimizavimo yra sudaryta vyriausybinė komisija.