Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS
Projektą rengusios ministerijos teigimu, visuomenės atstovas užtikrintų nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą.
Anot jos, taip būtų stiprinamas pasitikėjimas valstybės teisine sistema, didinamas jos atvirumas visuomenei.
Šiuo metu Advokatų garbės teismas sudaromas tik iš advokatų.
Siūloma, kad ši advokatūros savivaldos institucija būtų sudaroma nebe iš penkių, o iš septynių narių.
Visi jie būtų renkami visuotiniame advokatų susirinkime, tačiau penkis siūlytų patys advokatai, o teisingumo ministras teiktų dvi visuomenės atstovų ir dvi advokatų kandidatūras. Iš pastarųjų į teismą būtų atrenkama po vieną narį.
Dabar tris Garbės teismo narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas, o du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.
Projekte siūloma, kad Advokatų garbės teismo nariu negalėtų tapti šios profesijos atstovai, turintys galiojančių drausminių nuobaudų.
Numatoma, kad vienas iš teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų turėtų būti teisės krypties socialinių mokslų daktaras, kitas privalėtų turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Jiems taip pat galiotų nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
„Siekiant objektyvumo nustatomas kadencijų ribojimas Advokatų garbės teismų nariams“, – pažymima projekto aiškinamajame rašte.
Advokatų garbės teismo nariu asmuo galėtų būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Pernai spalį grupė parlamentarų registravo pataisą, kuria iš teisingumo ministro būtų atimta teisė skirti du Advokatų garbės teismo narius.
Pagal jų siūlymą, du Advokatų garbės teismo narius teisingumo ministras nebeskirtų vienasmiškai, o pateiktų šešis kandidatus, iš kurių du atsirinktų Advokatų taryba.
Advokatų garbės teismas yra Lietuvos advokatūros institucija, nagrinėjanti Advokatų tarybos ir teisingumo ministro iškeltas drausmės bylas advokatams bei advokatų padėjėjams.
Drausmės byla advokatui ar advokato padėjėjui iškeliama už galimai įvykdytą profesinės veiklos arba etikos pažeidimą.
Garbės teismas turi teisę skirti pastabą, papeikimą, viešai skelbiamą papeikimą, gali išbraukti iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, taip pat gali siūlyti Advokatų tarybai uždrausti advokato veiklą.