REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Gruodžio 15 d. 14:04

Teisingai panaudoję Europos Sąjungos investicijas, galime pasiekti ženklų proveržį, stiprinant mūsų regionus

Lietuva

Viktoras Strups.

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.lt


286378

Vidaus reikalų ministerija, būdama atsakinga už nacionalinę regioninę politiką ir siekdama sklandaus Regionų plėtros programos (RPP) įgyvendinimo, nuolat bendrauja su mūsų šalies regionų plėtros tarybų atstovais, aptaria pažangą, atsako į aktualius klausimus. Sklandus ir skaidrus investicijų panaudojimas – vienas svarbiausių prioriterų.

Regiono plėtros taryba – konkrečios apskrities savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, planuojantis ir koordinuojantis nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą toje apskrityje, skatinantis apskrities socialinę ir ekonominę plėtrą, apskrities savivaldybių bendradarbiavimą.

Regiono plėtros tarybų veiklos tikslas – planuoti ir koordinuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione, atstovauti regionui bei skatinti socialinę, ekonominę regiono plėtrą, užtikrinti darnų urbanizuotų teritorijų vystymą, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regiono ir kitų regionų bei mažinti šiuos skirtumus tarp regiono savivaldybių.

2022 m. birželio 29 d. patvirtinus Lietuvos Regionų plėtros programą, numatyta skirti 1,6 mlrd. ES fondų lėšų, kurie bus naudojami regionų plėtros planams įgyvendinti. Minėta suma sudaro apie 27 procentus visų Lietuvos gaunamų ES struktūrinių fondų lėšų. Palyginti, 2007–2013 m. laikotarpiu ši dalis buvo 10,5 proc., o 2014–2020 m. – apie 16 proc.

Šių metų rugsėjo 6 dieną patvirtinus 2022–2030 m. visus šalies regionų plėtros planus, 10 šalies regionų – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos bei Vilniaus – pradėjo regionų plėtros planų įgyvendinimą. Svarbu pabrėžti, kad Regionų plėtros programos finansavimo šaltiniai nėra vieninteliai lėšų šaltiniai, skirti mūsų šalies regionų plėtrai. Papildomas finansavimas dar numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. plane bei bendradarbiavimui per sieną 2021–2027 m. skiriamose programose.

„Tolesnė Regionų plėtros planų įgyvendinimo sparta ir sėkmė priklausys nuo glaudaus ministerijų, regionų plėtros tarybų ir Centrinės projektų valdymo agentūros bendradarbiavimo. Regionų plėtros tarybos su kolegijomis tęsia intensyvius pažangos priemonių planavimo darbus. Numatoma, kad iki šių metų pabaigos bus suplanuota pažangos priemonių ne mažiau nei 35 procentams Regionų plėtros programoje numatytų lėšų“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji pabrėžia, kad Regionų plėtros planų pažangos priemonių rengimas ir tvirtinimas – paskutinis etapas prieš realių investicijų pradžią.

„Turime bendrą tikslą su vietos savivalda siekti darnios plėtros ir geresnio gyvenimo kokybės mūsų šalies regionuose. Procesas nėra paprastas ir lengvas, tačiau džiugu, kad jis juda į priekį. Regionų plėtros tarybos aktyviai konsultuojasi su ministerijomis, rengdamos plėtros planų priemones. Didelę dalį regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių projektų ministerijos yra parengusios ir jau derina, aptaria jas su regionų plėtros tarybomis ir savivaldybėmis, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Primename, kad regionų plėtros tarybos dabar yra savarankiškos, o regionų plėtrai 2021–2027 metų finansiniam laikotarpiui skiriama Europos Sąjungos investicijų suma rekordiškai didelė – net 1,6 mlrd. Regionai kartu su sprendimo teise įgyja ir didelę atsakomybę už tai, kad šios investicijos kurtų naudą mūsų žmonėms ir Lietuvai. Turime visas galimybes pasiekti proveržį stiprinant mūsų regionus.

Reklama



REDAKCIJA REKOMENDUOJA