Tautvydas Tamulevičius: „Įgyvendinau visus savo kaip viceministro siekius“

Alytus

Nueinantis LR Vidaus reikalų ministerijos viceministras T. Tamulevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

157829

Penktadienis – paskutinė LR Vidaus reikalų ministerijos viceministro Tautvydo Tamulevičiaus darbo diena šiame poste. Ministerijos duris jis užvers žinodamas, kad pasiekė visus sau kaip viceministrui išsikeltus tikslus, kad buvo nueita dideliais žingsniais regioninės politikos savarankiškumo link ir kad ateinantis Europos sąjungos finansinis laikotarpis teikia vilčių regionams. Kokiame amplua alytiškį matysime šįkart ir kokie tolimesni jo politiniai bei karjeros posūkiai, kalbamės su jau nueinančiu vidaus reikalų viceministru.

Baigiasi dvejus metus trukusi Jūsų kaip viceministro Vidaus reikalų ministerijoje kadencija. Koks buvo tas laikotarpis Jums?

Tai buvo labai aktyvus, intensyvus laikotarpis. Lyginant su darbu Alytuje, kuris taip pat nebuvo lengvas pasivaikščiojimas, buvo savitų didelių iššūkių, įvertinant ir tai, kad per tuos dvejus šiame poste metus keitėsi ir patys ministrai.

Vienos iš Jūsų kuruojamų sričių – regionų plėtra bei Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programų rengimas ir administravimas. Tad ką pavyko nuveikti šiomis linkmėmis? Ar Jums pavyko pasiekti savo užsibrėžtų tikslų – kad regionams būtų suteikta daugiau savarankiškumo ir kad jie labiau išnaudotų progą pritraukti investicijų?

Man asmeniškai, ko gero, tai ir bus vienas didžiausių pasiektų rezultatų. Ateidamas čia, turėjau labai aiškią viziją, kaip padidinti regionų savarankiškumą. Visa tai susiformavo man dar dirbant vicemeru Alytuje. Nuo šio rudens įsigaliojo naujas Regioninės plėtros įstatymas. Praktiškai nuo pat pradžių dirbau, kad toks įstatymas atsirastų. Tai visiškai nauja jo redakcija, o ne šiaip pakeitimas. Kai kurios dalys realiai pradės veikti tik ateinantį pavasarį, nes dabar yra steigiamos naujos Regionų plėtros tarybos, be to yra daug su tuo susijusių strateginių dokumentų, kurie irgi buvo keisti, priimti nauji. Per tuos du metus tikslus, kuriuos buvau sau išsikėlęs, pasiekiau, tačiau ne mažiau svarbu, kaip visa tai bus tęsiama toliau.

Kad visa tai veiktų, reikia pagrįsti pinigais. Deja, mes dar neturime suderėto Europos Sąjungos biudžeto, todėl ir nebuvo galima priimti kai kurių sprendimų. Ateinantį pusmetį reikės visa tai daryti ir spręsti, kokią finansavimo dalį regionai galės savarankiškai naudoti.

Vilnius yra atskirtas į atskirą regioną ir tai naudinga Lietuvai, nes dėl to, bendrai skaičiuojant, gauname daugiau pinigų. Norint, kad regioninės priemonės Vilniuje būtų taikomos tokia pačia apimtimi kaip ir likusioje Lietuvoje, reikia pridėti biudžeto lėšų – nes valstybė negali palikti regiono su didžiausia atskirtimi už finansinių ribų.

Viliuosi, kad bendra pasitikėjimo regionais tendencija išliks.

Ar jau žinote, kas užims Jūsų vietą ir ar teko su įpėdiniu kalbėtis apie darbų tęstinumą?

Nežinau, kas užims mano vietą, tačiau su būsima ministre šiek tiek jau teko susidurti. Kai atėjau dirbti į ministeriją, man patiko, kad iki manęs dirbęs vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys paliko mini testamentą. Aš taip pat planuoju aprašyti tai, kas šiuo metu aktualiausia, kodėl buvo priimti vieni ar kiti sprendimai ir kas laukia artimiausiu metu. Kad mano įpėdiniui būtų lengviau, visa tai jam paliksiu, o jis jau vertins per savo prizmę.

Kaip manote, kas toliau laukia regioninės politikos ir kokia linkme regionai toliau turėtų sukti savo programas, kad turėtų progą gauti investicijų iš ES?

Gali būti, kad šis ateinantis ES finansavimo periodas iki 2027-ųjų, bus paskutinis toks. Esminis pasikeitimas šiame finansiniame laikotarpyje yra tai, kad regionai bus patys atsakingi už priemones. Valstybė tik nustatys tam tikrus rodiklius, ko reikia siekti, o regionai patys nuspręs kaip tai padaryti. Savivaldybės kaip bendras regionas turės susitarti. Tai bus rodikliai ir ekonominėje plėtroje dėl darbo vietų steigimo, ir socialinėje, švietimo, sveikatos srityse. Tai regionams leis į viską pasižiūrėti labai unikaliai.

Svarbu tinkamai išnaudoti ateinantį ES finansavimo laikotarpį, ypač Alytaus apskričiai, turėsiančiai ir papildomą finansavimą iš Regioninės plėtros fondo. Alytus šioje perspektyvoje bus kartu su kitais didžiaisiais miestais. Norint pasinaudoti visomis šiomis galimybėmis, svarbu į viską žiūrėti kūrybiškai ir tartis, palikti lokalias ambicijas nuošaly ir žiūrėti strategiškai, žvelgiant į viso regiono perspektyvą.

Alytus yra geras pavyzdys – jį supant žiedinei savivaldybei, be gero santykio su kaimynais bus daug problemų. Tai parodė tokie klausimai kaip laisvosios ekonominės zonos steigimas, dėl ikimokyklinio ugdymo reikalų. Visa tai turi būti išspręsta politiškai matant bendrą interesą.

Bendriems regionų projektams ES finansavimo bus daugiau. Bus mažiau galimybių perinvestuoti į infrastruktūrą, kiekvienai savivaldybei statyti savo objektus nederinant jų tarpusavyje. Kaip pavyzdį galiu paminėti viešąjį transportą, kuris turės būti sukoordinuotas regioniniu lygmeniu. Reikia galvoti, kaip būti konkurencingiems ne tik kaip atskiroms savivaldybėms, bet visai apskričiai. Vienos savivaldybės sėkmė turėtų būti viso regiono sėkme.  O su naujomis galimybėmis ateina ir didelė atsakomybė patiems regionams.

Vardan regiono plėtros jėgas vienija Alytaus regione į Seimą išrinkti politikai. Kaip manote, ar bus iš to naudos, ar pavyks pasiekti kokio nors proveržio?

Iš prigimties į viską žiūriu pozityviai ir viliuosi, kad pavyks. Matau daug neišnaudoto potencialo ir labai sveikinu, kad Alytus yra viena pirmųjų apskričių, kurioje yra pasirašyta regioninės plėtros  tarybos steigimo sutartis. Dar ne visur taip yra. Tikiuosi, kad toks pats greitas ir aktyvus dalyvavimas derinant bendras pozicijas, kuriant bendrą strategiją, išliks ir toliau. Tik šitaip naujame ES finansavimo etape bus galima užtikrinti sėkmingą lėšų panaudojimą. Jeigu pyksimės tarpusavyje, tai nieko iš to gero nebus.

Kaip visame šalies ES investicijų kontekste atrodo Alytus – ar jis pakankamai išnaudojo progas pritraukti ES investicijų?

Alytus yra sėkmingas pavyzdys, kaip įsisavinti tą paramą. Šie rodikliai Lietuvos kontekste yra labai geri. Didelių priekaištų neturiu, tačiau apie pačią kokybę, ar tai buvo tie projektai, kurių reikėjo, turėtų spręsti pati bendruomenė.

Šalia visos veikiančios sistemos yra ir vietos veiklos grupės (VVG), kuriose savivaldybė turi tik trečdalį sprendimo teisės. Alytuje VVG yra aktyvi, leidžianti sprendimų priėmimą priartinti prie bendruomenių. Čia labai svarbus momentas siekti, kad kiek įmanoma daugiau žmonių kiekvienoje savivaldybėje prisidėtų prie savo gyvenamosios aplinkos gerinimo ir priimtų sprendimus. Tai leidžia jaustis atsakingais. Mums reikia kurti kuo daugiau tokių įrankių.

Šiuo metu Alytaus politika išgyvena krizę. Kaip manote, ar tai gali turėti kokios nors reikšmės, kad nuo to miestui bus tik sunkiau atsitiesti po gaisro ir pandemijos sukeltų padarinių?

Be abejo domiuosi Alytaus politika ir įvykiais. Ne taip jau seniai iš jos pasitraukiau. Matau, kad dabar politinė situacija yra gan sudėtinga. Bet mūsų tautos bruožas yra, kai situacija tampa sudėtinga, gebame susivienyti. To tarybai ir linkiu. Nepaisant to, kad tai yra labai mišri taryba, priimti sprendimus būna sunku, kyla aštrių diskusijų, svarbu nepamiršti, kam taryba yra renkama – strateginiams miesto sprendimams priimti. Ateinančiais metais bus labai svarbus planavimas, susijęs su ateinančiu dešimtmečiu. Tad aštrias pozicijas reikėtų padėti į šoną ir galvoti apie tai, kas visus vienija. Linkiu turėti gerą, produktyvią diskusiją ir surasti pačius geriausius sprendimus. Ir būtinai atsižvelgti į bendruomenės nuomonę, labiau ją įtraukti.

Miestas greitai svarstys biudžetą. Ar jau matėte jo gaires ir kaip vertintumėte?

Nesu giliai susipažinęs su jo gairėmis, tad vertinimo nepateiksiu. Tiesiog aišku, kad ateinantys metai bus sudėtingi. Kiek mačiau valstybės biudžetą, tai iš tiesų savivaldybių finansavimas nebus toks didelis kaip iki šiol. Jeigu iki šiol turėjome nuolat gausėjantį biudžetą, tai šie metai tokie nebus ir tai reikš dar didesnę įtampą dalijant pinigus, kurie atlieka nuo funkcijų įgyvendinimo, būtinųjų išlaidų. Bus labai svarbūs ir nauji finansavimo šaltiniai.

Į regioninę politiką žengėte su Alytaus piliečiais, o perėjęs dirbti į ministeriją, pasirinkote būti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bendražygiu. Ar pasiliksite šios partijos gretose ir kaip toliau įsivaizduojate savo politinį kelią?

Niekada nepriklausiau jokiai politinei jėgai. Lygiai taip pat nepriklausau ir dabar. Kai sutikau dirbti Vidaus reikalų ministerijoje, atėjau dirbti į LVŽS deleguotą vyriausybę. Artimiausioje ateityje jokių politinių postų neplanuoju užimti.

Ar palaikote ryšius su savo buvusiais politiniais bendražygiais Alytaus piliečiais? Kaip vertinate jų poziciją dabartinėje Alytaus miesto taryboje?

Tikrai ne su visais palaikau ryšį, nes kolektyvas didelis. Tačiau su dalimi susidraugavome artimiau ir dažnai bendraujame, žinoma, pasikalbame ir apie politiką. Kalbant apie poziciją, tai šioje vietoje stengiuosi nesikišti. Galbūt ne viską matau taip, kaip mato tie, kurie su tuo susiduria kiekvieną dieną, tačiau tų žmonių, su kuriais dirbau, vertybės nepasikeitė.

Kur savo karjerą planuojate sukti toliau? Gal grįšite į Alytų? Gal pagalvojate apie galimybę dalyvauti Alytaus miesto mero ar tarybos nario rinkimuose?

Nežinau, ar tai bus regioninės srities veikla, be to, neturiu didelio spaudimo, kad turiu apsispręsti čia ir dabar. Džiaugiuosi, kad su partneriais, mačiusiais mano veiklą, darbus, susiklostė geri darbiniai santykiai. Esu vertinamas už tai, ką pavyko pasiekti. Dabar tiesiog turiu apsispręsti, kurioje srityje labiau noriu save realizuoti.

Iki kitų savivaldos rinkimų yra tolimas laikas. O kalbant apie Alytų, tai šis miestas visuomet išliks man svarbus. Labai norėčiau į jį grįžti, tačiau viskas priklausys nuo to, ar pavyks karjeros planą susidėlioti dirbant nuotoliniu būdu ne tik pandemijos metu. Alytus gyvenimo kokybės atžvilgiu yra šviesmečiais priekyje didžiųjų miestų. Čia jaučiuosi kaip namuose, o Vilniuje kiekvieną kartą man trūksta tam tikrų specifinių paslaugų, dalykų, kurių čia tiesiog nėra.

Ieškosiu galimybių suderinti gyvenimą Alytuje su karjera sostinėje, tačiau tvirto pažado, kad tikrai taip bus, negalėčiau duoti.

Penktadienį užversite viceministro kabineto duris, tad ką veiksite per tą laiką, kol svarstysite tolesnį savo karjeros pasirinkimą?

Pirmiausia noriu pailsėti, pabūti su šeima, įkvėpti oro ir ramiai viską susidėlioti. Iš tiesų ilgesnių nei savaitė atostogų seniai neturėjau. Be to, reikės atlikti labai daug namų darbų renkantis tolesnį kelią, kad viskas vyktų taip, kaip įsivaizduoju.

Penktadienį tikrai nebus jokių ašarų ir gėlių jūros, nes tai vertinu kaip savalaikį etapą. Pasiekiau tai, ką planavau pasiekti. Ir tai yra fantastika. Nieko nesigailiu. Mano padarytos klaidos tikrai nebuvo esminės, kad pakenktų bendram vertinimui. Laikas buvo labai produktyvus.

O politiniai vadovai turi keistis, karts nuo karto turi būti įnešama naujų vėjų. Tas santykis tarp skirtingų minčių ir yra tai, kur link mes turime eiti. Niekas neturi visų teisingų sprendimų, atsakymų. Viskas yra diskusija ir kompromisas. Tai valstybei tik į gera ir veda tik į priekį.

Džiaugiuosi, kad turėjau tokią galimybę ir palinkėsiu sėkmės tiems, kurių laikas ateina dabar.

O visiems norisi palinkėti atsakingumo, nes šios šventės bus kitokios. Mums visiems reikia saugoti vieni kitus, nerizikuoti ten, kur nėra būtina. Nepaisant to, nepamiršti, kas yra šventės. Tada, kai esame apriboti, tampa dar aiškiau, ko mums labiausiai trūksta, kas mums yra brangiausia ir svarbiausia. Būkime dėkingi už tai, ką turime ir vertinkime viską ne tik tada, kai to netenkame.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“

Dzūkijos veidas logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt