PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2021 m. Kovo 27 d. 14:16

Tautodailininkė vaizdo kameroje įamžino jos sodyboje gyvenančių bebrų gyvenimą (vaizdo įrašas)

Šiauliai

Rajono tautodailininkės Aušros Petrauskienės sodybą pamėgo bebrai, kurių gyvenimą vaizdo juostoje sugalvojo įamžinti pati sodybos šeimininkė. Akimirkas iš bebrų gyvenimo socialiniame tinkle gali stebėti ir A. Petrauskienės draugai. Nuotr. A. Petrauskienės.

Erika ŠivickaitėŠaltinis: Etaplius.lt


169723

Vaizdingoje vietoje ant Švėtės upės kranto Joniškio rajono tautodailininkės, pedagogės, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus darbuotojos Aušros Petrauskienės sodyba iki šiol vietinius ir turistus viliojo joje įsikūrusiu „Kaliausių fabrikėliu“. Nuo 2009 metų Lietuvoje veikiantį unikalų fabrikėlį visus metus lanko ekskursijos, ten vyksta įvairios edukacijos. Neseniai „Kaliausių fabrikėlio“ įkūrėja sulaukė naujų kaimynų – sodybos teritorijoje ėmė dygti bebrų urvai. Tautodailininkė A. Petrauskienė teigia, kad savavališkai naujus namus pradėjusius statyti kaimynus reikia pamilti ir su jais rasti bendrą kalbą, nes kovoti su gamta būtų nusikaltimas.

Vietiniams žagariečiams jau tapo įprasta, kad Švėtės paupį yra pamėgę lankyti bebrai, kurie kartas nuo karto užsuka ir į paupio gyventojų sodybas. Ilgą laiką tokie bebrų vizitai nestebino ir A. Petrauskienės, tačiau kai kartą sodybos kieme ji pamatė gyvūnų nugraužtus medžius, moteris supyko.

„Labai pykau, kai vietoj kelių didelių medžių radau tik kelmus. Sakiau, kad juos sugausiu ir suvalgysiu“, – apie svečių vizitą, palikusį ryškų pėdsaką sodybos teritorijoje, pasakoja Aušra. Pasikeitusios sodybos aplinkos nuotraukas moteris įkėlė į socialinį tinklą ir, žinoma, sulaukė piktų komentarų.

„Vieni klausė, kas atsakingas už bebrų medžioklę, kiti domėjosi ką veikia aplinkosaugos specialistai, o aš tuo metu, kai visi piktinosi, pagalvojau, kad eiti prieš gamtą nevalia. Bebrai, kaip ir mes – žmonės, esame gamtos kūrinys. Kova nieko nelaimėsi, tad geriau imti juos ir pamilti“, - sako „Kaliausių fabrikėlio“ įkūrėja.

Pamilo ir kartu su meile atėjo susitaikymas. Nuo aštrių graužikų dantų kritus keliems medžiams, moteris socialiniame tinkle paskelbė, kad atidaro bebrų užkandinę. Kiekvienas užsukęs į „Kaliausių fabrikėlį“ galėjo atsigerti gardžios arbatos ir pasimėgauti nuostabiu Švėtės upės vaizdu, kurį paįvairindavo iš vandens kartas nuo karto išnyrančios upėje plaukiojančių bebrų galvos. Pasak Aušros, vėlyvą pavasarį ir birželio mėnesį apie 21 valandą verta stabtelti prie upės kranto, nes tuo metu prasideda vakarinės bebrų maudynės. Toks vaizdas tikrai vertas dėmesio.

Pastaruoju metu A. Petrauskienės sodyboje atsirado urvų. Turbūt paupio sodybą itin pamėgo bebrų šeimynos. Kartą moteris pastebėjo, kad vienas urvas buvo išraustas tiesiog po kieme pastatytu suoliuku. Pasiskolinusi medžioklinę kamerą, tautodailininkė ją paslėpė urvo viduje. Nuo tada ji kasdien pradėjo stebėti naujakurių buitį. A. Petrauskienė pasakoja, kad kameros dėka ji gali stebėti visą dviejų bebrų šeimynėlės gyvenimą. Anot jos, įdomu matyti, kaip gyvūnai žiovauja, ruošiasi miegoti, prabunda ir triūsia po savo namus.

„Kartą jie pamatė kamerą ir, žinoma, naujas daiktas šeimynai sukėlė įtarimų. Nepatikėsit, bet jie tuo metu įnirtingai ėmė tempti dantimis nugludintus pagalius ir juos krauti ant kameros, kad ji iš jų akiračio dingtų“, – juokiasi Aušra. Panašu, kad bebrų ir žmonių kasdieninė buitis nelabai kuom ir skiriasi. Juk nereikalingus daiktus mes taip pat stengiamės iš savo gyvenamosios aplinkos pašalinti. Bebrų gyvenimo akimirkomis moteris dalijasi socialiniame tinkle su draugais, kurie taip pat gali stebėti bebrų kasdienybę.

Neseniai moteris kreipėsi į internautus, kviesdama padėti išrinkti bebrams vardus. Pasiūlymų buvo sulaukta daug ir įvairių, tačiau Aušra pasitarė su istorike, kraštotyrininke Lina Vaitekūniene ir išrinko bebriukams vardus. Šeimos galvai buvo suteiktas Kuko(Kauko) vardas. Kaukas lietuvių mitologijoje laikomas vaisingumo, derliaus, turtų dvasia. Patelė pakrikštyta Lados – baltų mitologijoje augmenijos gimdytojos ir globėjos vardu.

Pasak A.Petrauskienės, šiuo metu yra viena problema. Medžioklinė kamera, kuria beveik visą parą filmuojamas bebrų šeimynos gyvenimas, greit išsikrauna, o keičiami elementai brangiai kainuoja. Ateityje pašnekovė planuoja įsigyti kitą kamerą, kuri taip greit neišsikrautų, tačiau jai nupirkti reikalingos lėšos. Filmuojant bebrų, kurie jau tapo tikrais šeimos nariais, kasdienybę, Aušros galvoje gimsta vis naujos ir originalios idėjos. Ji prasitarė apie ateityje planuojamas rengti edukacijas, kurių metų būtų kuriamos floristinės kompozicijos ar padėkliukai iš augalinių medžiagų, kurias naudoja bebrai savo buityje. Taip pat užsiminta ir apie galimybę organizuoti ekskursijas vaikams ir jų tėveliams, kurie galėtų stebėti bebrų gyvenimą iš arti.

Planų ir minčių kūrybingos moters galvoje daug, o kol jie dar nėra įgyvendinti, Aušra suteikia galimybę kiekvienam internautui stebėti kamera filmuotus vaizdus iš jos sodyboje įsikūrusių bebrų – Kuko ir Lados gyvenimo.