Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ auginamas jaunimas

Kovo 24-ąją, šeštadienį, kai taip gražiai švietė saulutė, ne vienas jau dairėsi į savo daržus ir sodelius, galvodami, kokio čia darbelio imtis. O nemaža grupė žmonių Tautkaičiuose susirinko paskirti laiką teatrui. Tautkaičių bendruomenės centro patalpose susirinko klojimo teatro „Gegnė“ artistai su ilgamete vadove Onute Miliauskiene – paminėti Teatro dieną ir surengti pirmą naujo vaidinimo repeticiją.

Jaunimas čia išgirstamas

Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“ labai gerai žinomas mūsų skaitytojams. Ką čia daugiau bepridursi... Šį kartą norisi atkreipti dėmesį, kad kolektyve yra daug vietinio jaunimo.

Tądien susipažinome su Gabriele Stankevičiūte, Rugile ir Dovile Smalenskaitėmis, Akvile Petruškevičiūte, Arnu Mikelioniu, Vincentu Skirka, Jonu Gucaičiu ir Martynu Broku.

Pasikikendami, vienas kitą pertraukdami ir papildydami pasikalbėjome bandydami išsiaiškinti, kas gi čia juos traukia. Juk visi šie jaunuoliai, nors užaugę Tautkaičių kaime, mokosi ir dirba jau kitur: Marijampolės gimnazijose – Sūduvos, Rygiškių Jono, Šv. Cecilijos, „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, profesinio rengimo centre, Klaipėdos universitete, Alytaus kolegijoje. Taigi atrodytų, jog visi galėtų rasti veiklos kitur, bet kažkodėl juos traukia šis teatras.

Jie vienu balsu tvirtino, kad Onutės teatre gali realizuoti save, gali vaidinti. Kaime mažai veiklos, neslėpė jie, tad teatras – puiki vieta bendrauti ir kurti.

Ne vienas jų teigė, kad pradėjo nuo mažesnių vaidmenų, drąsinosi pamažu. Naujame spektaklyje E. Untulio „Kurmis ant didelio kelio“ šįkart Gabrielė su Akvile pirmą kartą gavo didelius vaidmenis, bet vadovės dėmesio užtenka visiems, visi jaučiasi pastebėti.

Jaunieji artistai pasakojo, kad dažnai tenka improvizuoti, suktis iš situacijų, kai scenoje įvyksta kažkas nenumatyto. Visi vaidintojai – mėgėjai, tik viena Akvilė šiemet pradėjo lankyti jaunimo neformaliojo ugdymo centrą Vilniuje, kur mokosi šio meno. „Ten dirbame su teatro dėstytojais, rimtai mokomės. Sesijos vyksta tris dienas per mėnesį. Vaidiname patys ir einame į spektaklius, analizuojame juos. Šie kursai yra mokami“, – pasakojo mergina.

Anksčiau už merginas „Gegnėje“ vaidinti pradėjo vaikinai – Martynas, Jonas ir Vincentas. Kasmet pastatomas naujas spektaklis, o artistų skaičius būna skirtingas. „Kartais vaidini, o kartais tik padedi, būni atsarginis arba pakeiti kažką – bet kokiu atveju realiai dalyvauji“, – pasakoja Jonas.

Spektaklius „Gegnė“ demonstruoja visur, kur pakviečia, bet premjera paprastai būna Tautkaičių klojimo teatrų festivalyje per Žolinę. „Visada sunkiausia vaidinti saviems – savo kaimo žiūrovams“, – sako Akvilė.

Merginos pradėjo vaidinti jaunimo studijoje pas vadovę Editą Orinienę. Onutė jas pastebėjo ir pasikvietė. Visos yra šokusios ir Laurynos Venskevičienės šokių kolektyve „Šokančios pėdutės“, bet jau nebešoka, nes vadovė išėjo dekretinių atostogų. Trejų metų šokio patirtis joms praversdavo vaidinant, būta spektaklių su šokio elementais.

Visos merginos sako, kad ir ateity stengsis nenutolti nuo „Gegnės“. O štai Gabrielė – jau ketvirtos kartos artistė: čia vaidino jos prosenelis, senelis ir teta. „Reikia man ir šeimos tradiciją išsaugoti, ne tik teatro“, – sako ji.

Vaidina ir sportuoja

Tautkaičių kaime populiarus futbolas. Jaunimas pasakojo, kad suburta mėgėjų komanda „Tautkaičiai“, kuri dalyvauja savivaldybės turnyruose. Ne vienas iš jų irgi joje žaidęs, bet dabar jau laiko trūksta. O ir aikštelės geros kaimas neturi – žaidžiama buvusioje krepšinio. Ji nepritaikyta ir nesaugi, buvo, kad žaidėjai dėl to net susižeidė. Bandoma rūpintis aikštelę pagerinti, bet nėra lėšų.

Vincentas ir Martynas treniruojasi sunkiąją atletiką, o Jonas žaidžia futbolą. Arnas Mikelionis – irgi sportuojantis, anksčiau vaidino jaunimo grupėje, o šįkart Onutė jį pakvietė šokti.

Vincentas Skirka – Lietuvos suaugusiųjų čempionas, yra šalies rinktinės narys. Jau treti metai treniruojasi Klaipėdoje, o studijuoja Klaipėdos universitete.

Visur spėjantis Martynas

Martynui Brokui vadovė Onutė Miliauskienė tądien perdavė padėkos raštą ir statulėlę nuo Marijampolės savivaldybės jaunimo tarybos, paskirtus už savanorystę, pasiekimus ir aktyvią veiklą.

23 metų vaikinas suskaičiavo, kad „Gegnėje“ jis nuo 2011 metų – nuo paauglystės. „Atsiradau teatre netyčia, vienas aktorius susirgo, reikėjo pakeisti ir nebuvo kam. Pasiūlė mane. Vaidmuo, aišku, buvo minimalus – vos kelių žodžių, bet nuo to viskas ir prasidėjo. Onutė įžvelgė mano potencialą, toliau vaidmenys didėjo. Taip jau išėjo, kad čia atradau save, pajutau aktoriaus gyslelę: lengvai galiu įsijausti, improvizuoti, viskas man tinka. Tik šiuo momentu nelabai yra laiko vaidinti, imuosi mažesnių vaidmenų“, – pasakoja vaikinas.

Pirmas spektaklis buvo didelio jaudulio, bet visai pavyko gerai. Martynas sako, kad ir mokykloje buvo aktyvus, tad pasirodyti, kalbėti prieš grupę žmonių jau buvo bandęs. „Dabar nesijaudinu, žinau, kad moku, kad galiu, kad man išeina. Lankau teatrą savo malonumui, kolektyvas čia geras, palaikantis, vadovė irgi“, – sako vaikinas.

Baigęs Sūduvos gimnaziją jis įstojo mokytis į Alytaus kolegiją. Dabar studijuoja bendrosios praktikos slaugos studijų programą, o prieš tai baigė paramedikų (skubios pagalbos specialistų) parengimą ir jau dirba greitojoje.

„Visą laiką norėjau dirbti su specialiosiomis tarnybomis – kariuomenėje, policijoje, bet į kariuomenę dėl sveikatos nepriėmė, į policiją taip pat. Kažkas užsiminė, kad galėčiau bandyti dirbti greitojoje. Dabar jaučiu, kad tikrai esu savo rogėse“, – sako Martynas.

Treniruojasi jis Marijampolės sporto centre „Sūduva“. Treneris nuo pat pradžių yra Alvydas Kirkliauskas, o atėjo vaikinas būdamas 12 metų. Dabar Martynas Lietuvoje visose amžiaus grupėse (nuo 15 m. iki suaugusiųjų) yra iškovojęs šalies čempiono titulą. Pernai jam buvę geriausi metai – pirmą kartą tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu, o Marijampolės savivaldybėje išrinktas į geriausių sportininkų 10-tuką.

„Spėju viską, bet laiką tenka derinti, kasdien turiu laikytis grafiko. Kolegija taikosi prie mano darbo, taigi daugiau tenka mokytis namuose. Dar treniruotės, taip pat esu krašto apsaugos savanoris. Juo tapau nuo 18 metų ir štai jau penkti metai tuo užsiimu, dirbu toje pat srityje – esu karo paramedikas“, – sako Martynas.

Vadovė juos užsiaugina

Prašau vadovės pasidalinti patirtimi, kaip pavyksta pritraukti jaunimą. „Pirmiausia reikia vaikus užsiauginti, prisivilioti nuo mažens. Visi jie užaugę čia, čia jų šaknys ir jiems svarbios. Pradėjo jie dar vaikai nuo dalyvavimo Sekminėse, rideno kiaušinius, piemenukais buvo. Štai iš Skirkų šeimos 6 žmonės vienu metu vaidino“, – sako ji.

O. Miliauskienė „Gegnėje“ dirba jau 43 metus. Per tiek laiko visus pažįsta. Štai Jaunius Skirka būdamas 7 metų pradėjo vaidinti ir vis dar tęsia, o šiemet jam bus 50 m.

„Iš visų galima padaryti artistus, tik reikia iš anksti pradėti, – sako vadovė. – Ką pakviečiu, visi vaikai sutinka, nes labai pasitiki manimi. Reikia mokėti bendrauti, įgyti autoritetą – jis turi būti būtinai, bet ir reikia elgtis kaip su sau lygiais. Viskas išugdyta, žinau, kaip su kuriuo kalbėti, kam ko reikia. Jie žino, kad visada padėsiu, gali ateiti bet kada pagalbos. Šitas jaunimas labai perspektyvus, tik gaila, kad tuoj išeis, baigs mokyklas“, – kalbėjo vadovė O. Miliauskienė.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos