PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Birželio 26 d. 15:27

,,Tautišką giesmę“ giedokime kartu

Utena

Pixabay.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


42999

Zarasų krašto muziejuje liepos 6 d., penktadienį, 19.00 val., vyks renginys, skirtas pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventei – Valstybės dienai.

Programoje: Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtos istorinės parodos ,,Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija XVII amžiuje“ atidarymas; Tomo Baranausko, istoriko, istorijos populiarintojo, publicisto, Vilniaus edukologijos universiteto lektoriaus, pranešimas; Kauno styginių kvarteto koncertas. Atlikėjai – Karolina Beinarytė-Palekauskienė (1-as smuikas), Aistė Mikutytė (2-as smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė).

21.00 val. – ,,Tautiškos giesmės“ giedojimas ant apžvalgos rato. Zarasų aeroklubo „Orlėkis“ motorizuotų parasparnių skrydis su tautinėmis vėliavomis.

Esame vienintelė tauta, kurios himnas vieną dieną metuose apskrieja Žemės rutulį. Himnas po vieną neskamba. Skamba garsiai, kai mūsų daug. Prisijunk! Pagarsink Lietuvą!

Atsineškime į šventę optimizmo ir rytdienos vilties, bendrumo jausmo, pasipuoškime tautiškumo spalvomis, tesuplazda visų rankose Trispalvės.

1251 m. Mindaugui priėmus krikštą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė popiežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lietuvos karalius Mindaugas žengė žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link. Vis dėlto karaliaus Mindaugo ir kunigaikštienės Mortos vainikavimas buvo dar reikšmingesnis pasiekimas Lietuvai, kada popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė.

1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė Valstybės švente. Šiemet ji itin reikšminga – minėdami Valstybės dieną tęsiame Lietuvos valstybingumo šimtmečio renginių programą.

Kauno styginių kvartetas yra vienas svarbiausių klasikinės muzikos ansamblių Kaune. Nuo 1981 m. koncertuojantis Kauno styginių instrumentų kvartetas yra Talino (Estija, 1983 m.) ir Voronežo (Rusija, 1987 m.) konkursų diplomantas. Per daugiau nei 37 gyvavimo metus ansamblis surengė per 2 tūkst. koncertų Lietuvoje, reprezentavo aukštą Lietuvos kamerinio muzikavimo kultūrą užsienyje (Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Argentinoje, Čilėje, Danijoje, Ukrainoje ir kitur).

Platus skirtingų epochų ir stilių muzikos repertuaras (repertuarą sudaro per 350 kūrinių, sukurtų daugiau kaip šimto įvairių šalių kompozitorių) leidžia kvartetui aktyviai propaguoti klasikinę, šiuolaikinę lietuvių bei užsienio autorių muziką. 2008 m. Kauno styginių kvartetui įteiktas Metų apdovanojimas ,,Tikra muzika“ už šiuolaikinės muzikos populiarinimą. 2009 m. už lietuvių kompozitorių muzikos propagavimą Lietuvoje ir užsienyje kvartetas paskelbtas ,,Įsimintiniausiu Kauno kūrybiniu kolektyvu“, o 2012 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui jam paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengtoje istorinėje parodoje ,,Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija XVII amžiuje“ pristatomi XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos kariai. Taip pat daug dėmesio skiriama pergalingam 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilio (Kircholmo) mūšiui. XVII a. Europoje įvyko daug svarbių įvykių, nulėmusių užsitęsusius karus, dėl kurių ėmė tobulėti kariuomenių taktika, struktūra ir ginkluotė. Valstybių kariuomenėms stiprią įtaką darė ne tik karybos inovacijos, bet ir moraliniai aspektai - karo vadų asmeniniai bruožai. Šiame amžiuje kariuomenėms vadovavo talentingi karvedžiai. Taip pat šiuo laikotarpiu atsirado pastovios samdomos kariuomenės, kuriose pėstininkai, kartu su dragūnais, sudarė pusę kariuomenės, o likusią dalį – kavalerija, kurios vaidmuo vėl išaugo. Ją sudarė sunkioji (kirasyrai, reitarai) ir lengvoji kavalerijos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenės stengėsi neatsilikti nuo karybos naujovių, siekė perimti ir pritaikyti viską, kas geriausia Vakaruose bei Rytuose.

Maloniai kviečiame. Renginys nemokamas.

Vasilijus Trusovas, muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius)