Tauragiškius susimąstyti apie klimato kaitą kvietė Juodasis Žemės kambarys

Klimato kaita, apie kurią nemažai kalbama viešojoje erdvėje, daugeliui žmonių vis dar yra sunkiai suvokiamas ir neapčiuopiamas reiškinys. Tuo metu Tauragės gyventojai ir svečiai klimato kaitą vakar galėjo pamatyti ir išgirsti miesto aikštėje vykusio renginio metu, užsukę į ypatingų potyrių suteikiantį Juodąjį Žemės kambarį.

Juodasis Žemės kambarys Tauragėje buvo įkurdintas kaip per Lietuvą keliaujančios kampanijos „Neturime planetos B“ dalis. Jame, derinant tamsos ir šviesos efektus, klimato kaitos vaizdus ir garsus, kiekvienas užsukęs galėjo patirti, kas yra klimato kaita, pamatyti, kaip ji vyksta, bei pagalvoti apie savo kasdienių veiksmų įtaką gamtoje vykstantiems neigiamiems pokyčiams.

Pasak Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės Gintarės Rakauskienės, klimato kaita toli gražu nėra kažkur toli vykstantis reiškinys, į kurį galėtume nekreipti dėmesio, tad ne tik atskirų gyventojų, bet ir miestų siekis turėtų būti tapti kuo neutralesniais klimatui.

„Mūsų miesto pasiryžimas tapti klimatui neutraliu yra pagrįstas jau ne pirmus metus vykdomais realiais darbais: įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės, nupirkti nauji elektriniai autobusai, vietinės kelionės viešuoju transportu yra nemokamos, renovuojami daugiabučiai ir viešieji pastatai. Šilumos gamybai naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai – rajone 99 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro, o tai yra ne tik tvarus, bet ir taupus sprendimas, nes praėjusio šildymo sezono metu Tauragėje šildymas buvo pigiausias šalyje. Be to, Tauragė išrinkta vienu iš 100 Europos miestų, gausiančių paramą tapti klimatui neutraliais – Europos Komisija prisidės prie šių miestų, sieksiančių iki 2030 m. neutralizuoti savo poveikį klimatui, pokyčių. Tauragės filosofija – esame per maži pakeisti pasaulį, bet dideli parodyti pavyzdį“, – sako G. Rakauskienė.

Prie klimato kaitos mažinimo gali prisidėti kiekvienas žmogus, pamažu keisdamas įpročius, pavyzdžiui, atidžiau rinkdamasis, ką valgo, mažindamas vartojimą ar pereidamas prie netaršaus transporto. G. Rakauskienės teigimu, Tauragėje žmonės taip pat skatinami daugiau važinėti dviračiais, tam įrengiama patogi infrastruktūra, nemokamos dviračių saugyklos prie daugiabučių, mokyklų, miesto centre.

„Saugyklos sulaukė didžiulio susidomėjimo, yra beveik tūkstantis užsiregistravusių gyventojų, o dviračiai ir elektriniai paspirtukai jau sunkiai telpa jose, todėl ateityje planuojame plėtrą“, – kalba ji. 

Renginyje Tauragėje dalyvavusio kampanijos ambasadoriaus, tinklalaidės „Išpakuota“ autoriaus ir tvarios gyvensenos eksperto Andriaus Šato teigimu, nors ir menkiausias kiekvieno žmogaus indėlis į klimato kaitos stabdymą yra labai svarbus, tad tokie renginiai yra gera proga pasiekti daugiau žmonių, ypatingai tuos, kurie apie klimato kaitą yra girdėję, bet nelabai domisi, abejoja, nemato prasmės apie ją kalbėti.

„Dažniausiai žmonėms klimato kaita yra kažkas, apie ką girdėta, bet lyg ir nelabai aktualu. Iš tikrųjų tai liečia visus, tad reikia atrasti, kuris konkrečiai klimato kaitos aspektas gali užkabinti, sudominti, atkreipti dėmesį į šią problemą. Pavyzdžiui, jeigu paklaustum žmogaus, ar jam rūpi klimato kaita, jis gali atsakyti, kad ne, bet jeigu paklaustum, ar jam rūpi, kokį maistą jis valgo, atsakymas turbūt būtų taip“, – sako A. Šatas.

Kampanija „Neturime planetos B“ lankosi skirtinguose Lietuvos regionuose, o su Juoduoju Žemės kambariu gali susipažinti 10 apskričių miestų ir miestelių gyventojai. Juodasis Žemės kambarys jau buvo įsikūręs Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Telšiuose, Šiauliuose bei Tauragėje. Liepos 20 d. į jį galės užsukti Utenos (9 val. Dauniškio ežero pakrantėje) bei Panevėžio (15 val. Laisvės aikštėje) gyventojai, o liepos 23 d. Juodasis Žemės kambarys bus pastatytas Marijampolėje (10 val. J. Basanavičiaus aikštėje) ir Alytuje (15 val. Rotušės aikštėje).

Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros rengiamos kampanijos „Neturime planetos B“ tikslas – išsklaidyti su klimato kaita susijusius mitus, parodyti, kaip klimatą veikia mūsų pačių elgesys ir paskatinti jį keisti, nes kitos Žemės neturime.