Taupyti šilumą dažnai padeda ir įpročių pakeitimas

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

24443

Racionaliai šeimininkaujant, galima sutaupyti 10 ir daugiau procentų šilumos bei atitinkamai sumažinti sąskaitas už ją. Kad šildant gyventojų būstus ar kitas patalpas šiluma būtų vartojama efektyviai, nebūtinos didelės investicijos - kartais pakanka pakeisti įpročius.

Šilumos suvartojimo lygis pastate pirmiausia priklauso nuo pastato būklės. Kuo ji prastesnė, tuo daugiau šilumos name suvartojama. Dažniausiai prastos būklės būna senos statybos, prastai prižiūrimi namai, kuriuose didžioji dalis šilumos prarandama per nesandarias sienas, nesandarius langus, per stogus bei rūsių perdangas. Senos ar prastai prižiūrimos pastatų šildymo bei karšto vandens sistemos lemia šilumos praradimus rūsiuose, palėpėse, kitose bendro naudojimo patalpose ar vonios kambario šildytuvuose. Taip pat šilumos suvartojimo lygis pastate dar priklauso ir nuo palaikomos patalpų oro temperatūros, balansavimo, meteorologinių sąlygų bei daugelio kitų faktorių.

„Jeigu buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 ir daugiau kilovatvalandžių, rekomenduojama rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai - vienintelis būdas žymiai sumažinti šilumos praradimus pastate. Jau vien tik Lietuvoje esantys pavyzdžiai rodo, kad, įvykdę kompleksinę pastato renovaciją, gyventojai sutaupo nuo 40 iki 60, o atskirais atvejais - net iki 72-75 proc. šilumos. Atitinkamai, šie sutaupymai mažina ir jų mokėjimus už suvartotą šilumą“, - atkreipia dėmesį „Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka.

Nors renovacija reikalauja nemažų investicijų, bet duoda geriausių rezultatų. Tačiau jei nėra galimybės pastato renovuoti, rekomenduojama imtis pigių ir paprastų šilumos taupymo priemonių, leisiančių sutaupyti keliasdešimt kilovatvalandžių ir taip sumažinti savo sąskaitą už suvartotą šilumą.

Didžiausi šalto oro srautai į patalpas patenka pro nesandarius langus ir duris. Tad natūralu, kad pirmiausia reiktų juos užsandarinti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos naudinga užpildyti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Tuo pačiu principu galima užsandarinti ir buto ar laiptinės lauko duris.

Bute jokiais būdais nereikėtų baldais užstatyti ar uždengti dekoratyvinėmis grotelėmis arba užuolaidomis radiatorių. Didelių gabaritų baldus verčiau statyti prie išorinių sienų, taip padidinant galimybes šilumai iš radiatorių sklisti į kambario vidų, o šalčiui iš lauko - sumažinti. Ir dar energetikai pataria saulėtomis šaltojo sezono dienomis atitraukti užuolaidas ar žaliuzes, leisti saulės spinduliams apšviesti bei pašildyti būstą. Naudinga kambariuose už radiatorių įrengti šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1-2 laipsniais.

Žinoma, patalpas reikia ir laikas nuo laiko pravėdinti, o tai daryti geriausia plačiai atidarius langus bei sukūrus trumpalaikį skersvėjį, kuris ne tik pakankamai orą išvėdins, bet ir padės išvengti drėgmės bei kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu pamažu, bet ilgai, kad šiluma nedingtų. Išeinant iš namų, būtina uždaryti langus ir orlaides. Prieškambarių, laiptinių ir kitų šaltų patalpų durys naudinga laikyti uždarytas.

Ir dar keli specialistų patarimai: esant galimybei, reikėtų įstiklinti balkonus ar lodžijas. Tai sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną. Po medinėmis grindimis pravartu pakloti izoliacinės medžiagos sluoksnį.

Šilumą padeda sutaupyti ir karšto vandens vartojimo įpročių pakeitimas. Pavyzdžiui, mažiau karšto vandens sunaudojama prausiantis po dušu, o ne prileidžiant į vonią, taip pat - indus plaunant užkimštoje kriauklėje, o ne po tekančia srove ir panašiai. Indus plaunant indaplove, o skalbiant automatine skalbimo mašina, karštas vanduo dažniausiai išvis nenaudojamas, tačiau šiais atvejais naudojama nemažai elektros energijos.

Anot specialistų, dalis šilumos pastatuose gali būti prarandama per neizoliuotus ar tik iš dalies izoliuotus vamzdynus, vandens rezervuarus, sklendes, čiaupus, ventilius bei kitą šilumos punktuose esančią armatūrą. Šiuos šilumos punktų elementus būtina izoliuoti, tačiau šiuos darbus jau gali atlikti tik atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojai gali tik reikalauti iš jo, kad šie darbai būtų atlikti.

Šilumą pastate taupyti padeda ir šilumos punkto automatizavimas. Jį automatizavus, sistema reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius ir pagal juos tiekia į radiatorius aukštesnės arba žemesnės temperatūros šilumnešį, patalpose automatiškai palaikydama vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, didžiosios daugumos pastatų šilumos punktai jau yra automatizuoti, tačiau dar yra likę apie 1300 pastatų, kuriuose dar yra senos konstrukcijos, vadinamieji „elevatoriniai“ šilumos punktai, kuriuos taip pat būtina pakeisti.

Dar viena, palyginti paprasta, šilumos taupymo priemonė yra ant radiatorių sumontuojami termostatai - prietaisai, padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą. Jie palaiko vartotojo nustatytą temperatūrą tol, kol termostatas nenustatomas kitaip. Tačiau šie prietaisai efektyvūs tik naujos statybos arba renovuotuose pastatuose, kuriuose buvo modernizuota šildymo sistema. Pastatuose, kuriuose nėra individualios šilumos apskaitos galimybių, o sąskaitos už suvartotą šilumą yra skaičiuojamos pagal būsto plotą, termostatai apčiuopiamos naudos neduoda.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt