Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kristina GaldikėŠaltinis: Etaplius.lt
Rugsėjo 23 d., šeštadienį, 15 val. Dautarų dvare vyks antrasis XI Tarptautinio meno festivalio „Mažeikiai 2017“ renginys – koncertas „Rudens svajos“, kuriame pasirodys operos dainininkė Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas).
XI Tarptautinio meno festivalis tęsis iki spalio 28 d. – uždarymo. Mažeikiškiai ir miesto svečiai išvys 13 pasirodymų įvairiose Mažeikių rajono erdvėse. Šiais metais kolektyvų vadovams, atlikėjams pateikta po 10 klausimų. Antrajame interviu – operos dainininkės A. Pilibavičiūtės įžvalgos.
Kaip manote, ar „kurti gali kiekvienas?“
Manau, kad kiekvienas žmogus ne tik gali, bet ir yra kūrėjas, nes klausimas neapibrėžtas. Kuriame santykius, kuriame nuotaikas, kuriame mintis, idėjas ir jas įgyvendiname. Buitiniame lygmenyje taip pat yra daug kūrybos ir netgi maisto gaminimas namie gali virsti kūrybiniu procesu.
Jei apie meninę kūrybą – kaip ne kiekvienas gali ar turi gabumų, tarkim, suprasti sudėtingus fizikos ar matematikos dėsnius, arba negali pasigirti fiziniais duomenimis, reikalingais olimpiniam čempionui, taip ir dainuoti, piešti, rašyti gali ne kiekvienas. Arba tiksliau sakant, žinoma, gali, bet negabus, neimlus ir neturintis natūralaus polinkio tam tikrai sričiai niekada nepasieks tiek pat, kiek visa tai turintis žmogus.
Ar menas privalo atsirasti per kančią?
Neprivalo, manau, niekas gyvenime neprivalo atsirasti per dvasinę kančią arba tiksliau, neprivaloma kentėti, ne tik taip gimsta menas. Bet žmogui, žinoma, skirta ir kentėti, tad tiesiog kartais kančios išraiška gali tapti gražiu meno kūriniu, galima išgyventi ją perkeliant į fizinį lygmenį. Tačiau lygiai taip pat džiaugsmas ir laimė gali padėti kūryboje.
Ar menininkui svarbu (pa)gyventi bohemiškai?
Viskas vyksta ir atsiranda natūraliai, kieno ko rezultate. Negali imti ir nuspręsti – dabar gyvensiu bohemiškai. Tai yra profesijos, kuri daro įtaką gyvenimo būdui, pasekmė. Neturiu atsakymo, nes asmeniškai nežinau, kas tai yra, kaip tai atrodo arba man tai yra natūralu. Taip, turiu laisvę dienas leisti ir planuoti, kaip man patinka, bet ar galiu tai vadinti bohemišku gyvenimu? Gal tiesiog kitokiu, nei daugelio žmonių. Šiomis dienomis ir menininkai turi daug įsipareigojimų ir atsakomybių prieš valstybę, prieš sistemą: mokame mokesčius, pildome deklaracijas, išrašome sąskaitas-faktūras ir panašiai.
Kokia jums atrodo toji visuomenė, kurioje dabar gyvename?
Pasidavę medijos įtakai, kuri „piešia“, koks yra sėkmingas, gražus, visų mėgiamas žmogus. Ir visi nori būti panašūs į visus, tapdami vienodi. Tiek išvaizda, tiek gyvenimo būdu ar netgi mąstymu. Taip pat skubanti, norinti viską spėti, viską aprėpti visuomenė, sukaustyta tobulumo įvaizdžio.
Kita vertus, toks aplinkos spaudimas išprovokuoja žmonių, kurie nepasiduoda ar priešinasi jam, reakciją, sukurdami ir savo bendraminčių ratą.
Visuomenė kontroversiška. Argi ne visada taip buvo?
Kaip manote, ar menininkas turi būti pilietiškai aktyvus?
Kad ir kokia būtų žmogaus gyvenimo veikla, manau, kiekvienas turėtų būti pilietiškai aktyvus.
Ar tiesos sąvoka turi kokios nors reikšmės jūsų kūryboje?
Tiesos sąvoka asmeniškai man yra neatsiejama studijuojant vaidmenis, dainuojant ir pasirodant scenoje. Nuoširdumas, tiesa, autentika ir tai, kas tikra – visa tai turi atsispindėti artisto ar meninininko atlikime, darbuose.
Ar menininkui būtinas dėmesys, apdovanojimai, gerbėjai?
Kiekvienas žmogus džiaugiasi įvertintas, pasiekęs savo darbu nuoširdžios padėkos ar bet kokio kito dėmesio ženklo.
Koks jūsų santykis su buitimi?
Nesu pedantė, bet tvarką mėgstu, taip pat išpuoselėtus, gražius, jaukius namus.
Kokią reikšmę jūsų gyvenime turi daiktai?
Nesureikšminu to, ko negaliu turėti. Daiktai – pagal galimybes. Žinoma, labai patinka estetika ir komfortas, nenorėčiau to išsižadėti.
Kokie artimiausi jūsų kūrybiniai planai?
Laukia pilnas iššūkių naujas LNOBT sezonas. Dainuosiu pagrindines partijas keliose operose, viena iš jų – Džiuljeta V. Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“. Ši partija kelia daug reikalavimų dainininkui – puikiai išlavintos „bel canto“ dainavimo technikos, didžiulės ištvermės, nes tenka paeiliui dainuoti sudėtingas arijas, duetus, ansamblius. Taip pat dainuosiu Siuzaną W. A. Mozart‘o „Figaro vedybose“, kuri yra pagrindinis visos operos „varikliukas“, bei didelę ir sudėtingą Iljos partiją to paties kompozitoriaus operoje „Idomeneo“.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius