Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Liepos viduryje vyko Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Tai analogo Lietuvoje neturintis renginys, reprezentuojantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros elementus – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus.
Šiais metais Klaipėdoje festivalis vyko antrąjį kartą. „Lauksnos“ kvietė įvairiose Klaipėdos senamiesčio erdvėse susipažinti su vertybėmis, įtrauktomis į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus bei Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Didžiojoje scenoje unikalų pasirodymą dovanojo Žiūrų folkloro ansamblis. Jis atstovavo pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicijai, kuri praėjusiais metais įtraukta į Lietuvos vertybių sąvadą.
Po pasirodymo žiūriškiai džiaugėsi ir dalijosi savo įkvepiančiais patyrimais. „Žiūrų ansambliui buvo didelė garbė nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ atstovauti šilinių dzūkų dainavimo tradicijai. Koncerto metu greta esančiame ekrane sukosi surinktos senos bei naujos nuotraukos, atspindinčios, jog tai ne sceninis ansamblis, o dainuojanti kaimo bendruomenė, gyvenanti ir einanti kartu per visą gyvenimą. Močiutės sakė, kad tokio ilgo koncerto dar niekad nėra atlikę. Jau pasimėgavom ir pridainavom kaip reikiant – net penkiolika dainų! Kone pusantros valandos scenoje. Visos likome patenkintos ir laimingos“, – įspūdžiais dalijosi Eglė Česnakavičiūtė.
Žiūrai – garsus dzūkų kaimas, vienas geriausiai išsaugojęs etninės kultūros tradicijas. Senosios jo dainos, išlaikiusios tarmę ir dzūkų muzikinio dialekto ypatumus, iki šių dienų buria gausią bendruomenę. Unikalus ansamblio bruožas – vienbalsių dainų skambėjimas, artimas heterofoniniam dainavimui: tokį įspūdį sukelia balsų tembrų įvairovė, gebėjimas improvizuoti. Daugiabalses dainas moterys atlieka sodriu, žemu balso tembru, o vyrai dažnai pritaria aukštesniame diapazone. Žiūriškių dainavimas pritariant melodijai „virš balso“ tapo postūmiu savitai pietų dzūkų dainų daugiabalsio atlikimo tradicijai susiformuoti. Kolektyvinis dainavimas yra tvirtas ir aiškus, stengiamasi dainų melodijas išvingiuoti, iki galo išlaikyti dzūkams būdingą kantileniškumą. Žiūrų ansamblis žavi ir tuo, kad jis atgimė ir išsiplėtė – čia dainuoja senoliai, vaikai, anūkai, proanūkiai, žentai ir marčios. Jaučiama išskirtinė dzūkiška vienybė ir tvirtybė. Ne veltui viena iš daugybės autentiškų Žiūrų folkloro ansamblio dainų prasideda žodžiais „Tai Žiūrų slaunas kaimas…“
Festivalyje „Lauksnos“ greta tradicinių koncertų formų nematerialaus kultūros paveldo unikumai atsiskleidė ir demonstruojant įvairių tautų amatus, meno rūšis, ir mokymų, kūrybinių dirbtuvių, susitikimų, filmų peržiūrų, parodų metu. Unikalias tradicijas pristatė ne tik Lietuvos kolektyvai, bet ir svečiai iš Airijos, Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Indijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos.