Tarptautinės muziejų dienos proga Kėdainiai pristato Vinco Svirskio kryžių

Kaunas

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

130773

Tarptautinei muziejų dienai skirtas projektas – „Lietuvos muziejų fenomenai“. Negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga visuomenei parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia atrasti ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną per išskirtinius eksponatus. Lietuvos muziejų asociacija ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus (ICOM-LT) valdyba į nacionalinį projektą subūrė beveik 80 Lietuvos muziejų, susijungusių į bendrą visą šalį apimantį tinklą.

Vincas Svirskis, vienas žymiausių Lietuvos kryždirbių ir talentingiausių senosios lietuvių liaudies monumentalistikos kūrėjų, gimė Krekenavos valsčiuje, Glitėnų kaime 1835 m. sausio 28 d. Jo biografija apipinta legendomis, atsekama tik iš surinktų žmonių pasakojimų. Paveikslas išliko tik žodinis, perduodamas iš lūpų į lūpas. Savamokslis, vienišius, be pastovios pastogės virš galvos, buvo keistuolis savo meto aplinkoje. Visą gyvenimą keliavo pėsčias iš kaimo į kaimą, lyg ženklindamas savo kelią: sustodamas ten, kur žmonės norėdavo papuošti savo sodybas ir pakeles įstabiais jo rankų kūriniais ar įprasminti svarbius savo gyvenimo įvykius.

Kunigai Svirskio kryžių nevertino, vadino „balvonais“, atsisakydavo šventinti, nes daugelyje šventųjų matomi valstiečių tipažai (šventumą pabrėžia tik atributika), o kai kada šventasis pavaizduotas kaip savimi patenkintas, išdidus ponas su prie kojų suklupusia nusidėjėle, prašančia atleidimo. Spėjama, kad V. Svirskis lankė parapinę Krekenavos mokyklą, o drožinėti pradėjo piemenaudamas. Spaudos draudimo metais palaikė ryšius su knygnešiais. V. Svirskio darbai puošė Krekenavą, Surviliškį, Ibutonis, Žibartonis, Miegėnus, Pakruostę, Josvainius, Krakes, Grinkiškį, Gudžiūnus, Vandžiogalą, Babtus ir kitus kaimus.

Per savo gyvenimą Vincas Svirskis sukūrė daugiau kaip 200 kryžių. Kryžius darė tik iš ąžuolo, šventuosius ir pagražinimus kryžiams išdroždavo iš to paties medžio. Šventųjų bareljefais, horeljefais, augalų bei gyvūnų atvaizdais kryžius dabindavo iš visų pusių. Kaip pats sakė „noriu, kad mano kryžius būtų gražus iš visų pusių, nesvarbu, iš kurios pusės žmogus į jį bežiūrėtų“. Kryžius ir kompozicijų figūras skobdavo iš monolitinio ąžuolo, todėl mėgdavo juokauti, kad šventieji iš kryžių „niekada neiškris“.

Kad ilgiau stovėtų, juos nudažydavo. Prie drožinio darbuodavosi tik su švariomis mintimis, nes „jei tik kokį bjaurų žodį burnoj būsiu turėjęs, taip niekai ir iš viso darbo... nuo ryto pradedu nuo Dievo žodžio...“. Dirbdamas darbą giedodavo šventas giesmes. Jo skulptūros – raiškios plastikos, sudėtingos kompozicijos, monumentalios, dekoratyvios, turinčios baroko stiliaus požymių. Skulptoriaus užmanymą veikė ir vietovės, kurioje jis turėjo būti pastatytas, peizažas ir reljefas. Iš 230 kryžių ir koplytstulpių, laikomų lietuvių liaudies mažosios architektūros šedevrais, išliko vos 50. Mirė Vincas Svirskis sulaukęs 81 metų, 1916 m. kovo 7 d.

Varganas keistuolis pasirodė esąs savo laiką ir savo žmones praaugęs menininkas, kurio originalūs ir nepakartojami menine forma kryžiai saugomi muziejuose. Išvydę jo darbus Kėdainių krašto muziejuje užsieniečiai neretai sako: jei šių kūrinių autorius būtų, tarkime, italas, jį žinotų visa Europa“. O pasak menotyrininkės I. Kostkevičiūtės, „jeigu lenkai turėtų tokį Svirskį, jis jau seniai būtų pristatytas menų sostinėje – Paryžiuje“.

Jo kryžių galima pamatyti Kėdainių krašto muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, laukuose ir sodybose Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, Krekenavos ir Paberžės bažnyčiose.

Lietuvos kryždirbių unikalaus paveldo išsaugojimu rūpinasi UNESCO – 2008 m. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika įtraukta į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt