Tarptautinė muziejų diena Rojuje (FOTO)

Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus Ignalinos rajono Rojaus kaime svečius priima visus metus, tačiau ypač atgyja minint profesoriaus gimimo metines ar žydintį pavasarį tradiciškai švenčiant Tarptautinę muziejų dieną. Būtent šia proga muziejus sulaukė svečių gegužės 18-ąją. Prasmingai pabūti kartu atvyko grupelė Dūkšto, Kaniūkų gyventojų, mokinių, savivaldybės atstovų. Visi jaukiai susėdo senojoje klėtelėje pasiklausyti Dangutės, Agnės, Vytauto ir Svajūno dainų, akordeono ir smuiko muzikos. Profesorius A. Hrebnickas taip pat mėgo smuikuoti, jam tikrai būtų patikę dūkštiečių dainos apie gamtą, obelis ir jo ananasinius obuolius.

Tarptautinės muziejų dienos renginio tema „Sąveikaujantys muziejai: nauji požiūriai, naujos auditorijos“. Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė sakė, kad muziejininkai šią dieną švenčia dirbdami ir plačiai atverdami duris muziejų lankytojams, nes tai puiki proga prisistatyti, papasakoti apie veiklą, apžvelgti svarbiausius darbus. Buvo pasidžiaugta gražiais renginiais, susitikimais. Prieš trejus metus šalia pagrindinio muziejaus pastato pradėtas kurti šių laikų mini sodas, kuriame įvairiomis progomis vis būdavo pasodinami medeliai. Stengtasi surasti profesoriaus A. Hrebnickio išvestas veisles – Beržininkų ananasą, Jono pepiną ir kitas, kad mažasis sodelis būtų tarsi didžiojo simbolinis atspindys. Dabar jame auga 12 vaismedžių, kuriuos reikės prižiūrėti ir saugoti.

Vėliau pristatytas muziejaus parengtas ir Ignalinos rajono vietos veiklos grupės administruotas projektas „Rojus vakar ir šiandien“. Gavus finansavimą buvo išleistas nuotraukų albumas tokiu pačiu pavadinimu. Renata Veličkienė labai džiaugėsi nauja knyga, nes ji išėjo tokia, kokią ir įsivaizdavo. Albume lietuvių ir anglų kalbomis pateikiamas profesoriaus Adomo Hrebnickio gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymas, na o Rojaus grožį visais metų ir įvairiais muziejaus gyvavimo periodais atskleidžia senos ir naujos fotografijos, tikrai sumaniai atrinktos, meniškos, iškalbingos. Knygos puslapius puošia Ignalinos krašto menininkių Dalios Pajėdienės ir Nijolės Trinkūnienės karpiniai bei žydinčių sodų paveikslai. Joms pirmosioms ir buvo padovanoti naujieji albumai.

Renginyje dalyvavęs savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis sveikino muziejaus direktorę Renatą Veličkienę, darbuotojus, pasidžiaugė muziejaus tradicijomis, linkėjo jam sėkmingo atsinaujinimo ir sakė, kad šiame krašte visada turi žydėti obelys. Meras minėjo, kad rajone turime įvairių muziejų, vieni jų veikia mokyklose, kiti yra privatūs, sukurti sodybose, išskirtinis ir vienintelis toks Lietuvoje yra Linkmenyse veikiantis plaktukų muziejus. Na o muziejus Rojuje turi ilgą istoriją, pasakoja apie vieną ryškiausių mūsų krašto ir Lietuvos asmenybių, todėl jį būtina išsaugoti. „Muziejai – tai mūsų krašto, mūsų valstybės praeities saugotojai.“– sakė meras. Muziejininkus sveikino ir savivaldybės tarybos narys Vytautas Sakalauskas, prisiminęs savo senelės pasakojimus, kaip ji A. Hrebnickio sode skindavusi serbentus. Vėliau visi pakviesti į lauką apžiūrėti sodelio ir nusifotografuoti. Rojaus svečiai galėjo apžiūrėti ir muziejaus ekspozicijas, pasivaikščioti, klėtelėje pasivaišinti arbata.

-----------------------------

Adomo Hrebnickio muziejus atidarytas 1961 metais. Tuomet atidengtas ir skulptoriaus Leono Žuklio paminklas A. Hrebnickiui. Šiuo metu muziejus yra Ignalinos krašto muziejaus filialas. Į Rojų atvykstantys svečiai kviečiami apžiūrėti klėtelę - pirmąjį A. Hrebnickio namelį, taip pat pagrindinį namą, kuriame saugomi profesoriaus veikalai ir rankraščiai, namų apyvokos bei asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai, vaisių ir uogų muliažai, vitražai, dukters Marijos tapyti paveikslai. Malonu pasivaikščioti prie seno tvenkinio, parke. 1890-1905 m. šalia sodybos buvo kuriamas didžiulis (14 ha) pomologinis sodas. Jame buvo surinkta gausi vaismedžių kolekcija - 1197 obelų, kriaušių, slyvų ir vyšnių veislės. Vertingiausia iki šiol žinoma - Beržininkų ananasas - paplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Profesoriaus palikimas apie 500 mokslinių straipsnių, labai vertingi jo selekcijos darbai, augalų žydėjimo tyrimai.