Tarp žymaus geografo eksponatų – kriauklės, papirusai, kaukės ir netgi rankų darbo ietis

Alytus

Auksinė girlianda, Pietryčių Azijoje uždedama svečiui ant kaklo, pasak J. Malinausko, tai – pagarbos ženklas.

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt

62948

Žymus Lietuvos geografas ir gidas Jonas Malinauskas iš viso aplankė net 50 pasaulio šalių. Jis sako, kad niekada nekeliaujantis aklai. Visada žino, kokią šalį nori aplankyti, ką joje pamatyti. Į kiekvieną kelionę vyksta turėdamas tikslą – praplėsti savo akiratį, susipažinti su šalimi, jos kultūra, papročiais, paragauti vietinių patiekalų ir gėrimų.

malinauskas-paroda.jpg

O sugrįžęs atgal, savo informaciją, kurios nerasi nei knygose, nei internete, perduoda kitiems, pasakoja apie patirtus įspūdžius, naujus atradimus.

Unikalūs eksponatai – piešiniai ant papiruso

„Kai kurie žmonės vyksta į Turkiją, gyvena 5 žvaigždučių viešbutyje, savaitę mirksta vandenyje, kartais netgi ne jūroje, o baseine. Nieko naujo nepamato, parsiveža tik padovanotą kepurę ir nugvelbtų muiliukų bei šampūnų iš viešbučio, kuriuos padovanoja draugams. Ir tai – viskas. Tokių kelionių visiškai nesuprantu. Ir ko ten tautiečiai tada vyksta?“ – retoriškai klausia J. Malinauskas, surengęs iš kelionių parsivežtų eksponatų parodą Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaitykloje. Iš svečių šalių parkeliavę eksponatai primena pasakiškai nuostabias kelionių akimirkas. Jų jis turi gausybę, bet dėl vietos stokos pristatė tik mažą dalį. Kelionės – žymaus geografo gyvenimo dalis. Rodydamas į baltus, šventiškai išpuoštus marškinėlius, mokytojas sako, kad tai – Šiaurės Afrikos gyventojų nacionalinis drabužis. Jis pagamintas iš šimtaprocentinės medvilnės, todėl šiek tiek pasiglamžęs. Jį sunku išlyginti, nes afrikiečiai neturi lygintuvų, drabužius lygina su specialiais mediniais kočėlais. Dėmesį traukia gražuolės kriauklės, kurias pridėjus prie ausies girdisi jūros ošimas. Jos iš Pietų Kinijos jūros, kur žemiausia vandens temperatūra siekia 24 laipsnius šilumos, Rytų Kinijos jūros ir Indijos vandenyno. Unikalūs eksponatai – ant tikro papiruso perkeltos piešinių, rastų ant Egipto piramidžių, kopijos. Papirusas gaminamas iš išdžiovintų ir išlygintų nendrių. Parodos lankytojams leido paliesti rankomis tikrus papirusus, sakydamas, kad retai kas turi tokią galimybę tai padaryti. Pasak mokytojo, jį žavi ir slaviška lakinė tapyba. Pasaulyje nėra kitos tokios valstybės, kurioje būtų puoselėjamos šio meno tradicijos. Parodos autorius teigė, kad jo bendraklasio, medicinos mokslų daktaro Kęstučio Planučio, gyvenančio JAV, žmona yra slavė ir ji užsiima šiuo menu Amerikoje. Tokiu būdu tapo dėžutes ir sages.

Tarp parodos eksponatų – žvaigždė iš Japonijos jūros, kvepiantys karoliai, suverti iš eukalipto sėklų, parvežti iš Somalio pusiasalio, Etiopijos. Įdomi Dievo kaukė iš Kongo. Visi Vakarų Afrikos žmonės esą įsivaizduoja savo dievus baltus. Pakaušyje yra kvadratinė skylė. Jie tiki, kad per šią vietą siela išeina į pasaulį. Kita kaukė – net iš Šri Lankos, ją gavo dovanų būdamas Arteke. Pietryčių Azijoje tikima, kad po mirties žmogus persikūnija į kitą esybę priklausomai nuo to, kokį gyvenimą gyveno: jei daug valgė, buvo nekultūringas, bus kiaulė, jei kvailas – asilas. Indonezijos dievai – du skirtingi žali moliniai šuniukai. Auksinė girlianda, Pietryčių Azijoje uždedama svečiui ant kaklo, pasak J. Malinausko, tai – pagarbos ženklas. Kai ją gauni, vadinasi, esi pagerbtas asmuo toje šalyje.

Teko kurti mandalas

Na, o vieną unikalų eksponatą, anot mokytojo, sunku išlaikyti rankose, nes jis daug sveria. Pargabentas iš Vietnamo molinis kūrinys atskleidžia tipišką Vietnamo kaimo sodybos vaizdą. Iš ten pat parvežta ir vaza, vėduoklė, padaryta iš ryžių šiaudelių. Įdomus piešinys nupieštas ant baobabo medžio medienos. Jis atkeliavo į kolekciją iš Kongo.

Susirinkusiems rodydamas dramblio paveikslą, teigė, kad jis nutapytas natūraliais dažais ant šilko. Iš natūralaus šilko pagamintas ir kabantis indiškas saris – 12 metrų ilgio, bet sutelpantis į kumštį. Sario diržas inkrustuotas natūraliais brangiais akmenimis. Šokantis Šiva – vienas populiariausių dievybių Indijoje – irgi papuoštas tikrais granato akmenukais. Taip pat parodoje galima išvysti turkų ir Egipto beduinų kepures, akvarele tapytą miniatiūrinį Prahos vaizdą, mandalos kopiją. ,,Mandalas man teko matyti bei daryti Himalajuose ir prieš trejus metus „Vivattur“ parodoje, kur vedu edukacines pamokas, rengiame konkursus moksleiviams. Jas darė indai, leidę ir man prisidėti prie šio kūrybinio proceso. Viskas pagaminta iš spalvoto smėlio. Indai man padovanojo mandalos kopiją, kuri dvasine prasme yra labai brangi“, – pasakojo kolekcijos autorius.

Kitas eksponatas – žiedas – intriguoja pavaizduotais svastikos ženklais. J. Malinauskas tvirtino, kad Indijoje svastika reiškia saulę, o Etiopijoje, kur krikščionybė buvo viena iš pirmiausių religijų po Kristaus, šis ženklas vaizduojamas ant šventyklų. Tai – tikėjimo, vienybės, amžinybės ženklas. Svastikos ženklas naudojamas ir lietuvių liaudies mene. Svastika neigiamą požiūrį įgijo tik valdant Hitleriui. Ji buvo pavaizduota ir nacių Vokietijos herbe bei vėliavoje, dėl ko dabar kai kuriose šalyse svastika yra siejama su neonacizmu ir draudžiama platinti, viešai naudoti.

„O kas gi tas neišvaizdus medžio gabalėlis?“ – sužiūra į susirinkusiuosius. Nesulaukęs tinkamo atsakymo iš parodos lankytojų, atskleidžia paslaptį, kad tai paracetamolio, medžio, augančio Somalio pusiasalyje, atplaiša. Iš jo yra gaminamas mums visiems gerai žinomas vaistas, mažinantis temperatūrą – paracetamolis.

Yra ir eksponatų iš Gruzijos: iš vynuogių šakos išdrožtas krikščioniškas kryžius, molinė piala – tai pagarba vyrams, kovojusiems už tėvynės laisvę. Ji pagaminta iš labai aukštos kokybės molio su variu. Gerti iš jos – didelė garbė. Gruzijoje, pasak kolekcininko, pasigerti neįmanoma, nes gruzinai negeria be tostų. O jie trunka nuo 15 minučių iki valandos laiko.

J. Malinauskas iš ekspedicijos Etiopijoje sugebėjo parsigabenti netgi rankų darbo ginklą – ietį. Tiesa, teko šiek tiek patrumpinti jos kotą. Ekspozicijoje ir dvi kriauklės – vazos, kuriose žydi nasturtos ir drajukai. Visi lapkritį tebežydintys augalai – iš kolekcininko darželio.

„Lietuva turi nemažai iškasenų, bet nemoka jų reklamuoti. O lenkai išleido gražų suvenyrinį bukletuką su iškasenų pavyzdžiais ir juos pardavinėja. Tokių galima įsigyti Veličkos druskų kasykloje. Vygriuose išleistas suvenyrinis pieštukas su turistine informacija, – tvirtino geografas, rodydamas eksponatus. – Kodėl gi panašių nepasidarius ir mums? Galėtume juos platinti regioniniuose parkuose, tuomet atvykę turistai mielai pirktų lankytojo bilietą, žinodami, kad gaus minėtų įdomių suvenyrų.“

J. Malinauskas negailėjo pagyrų Lazdijų gimnazijos bibliotekininkei Daivai Mikalauskienei, kuri, niekieno neraginta, skaitykloje kasmet suorganizuoja daug įdomių parodų. Ir jai už tokį entuziazmą turbūt niekas nė ačiū nepasako. Jam pritarė ir lazdijietė visuomenininkė Regina Kubilienė, sakydama, kad šios parodos labai įdomios ne tik gimnazijos, bet ir viso miesto bendruomenei. Ji – viena iš aktyviausių jų lankytojų.

Paklaustas, kur dar žada pristatyti be galo įdomią parodą, gal eksponuos kitose švietimo įstaigose, geografas teigė, kad jeigu kas norės, tai ir kitiems sutiks parodyti sukauptą kolekciją.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt